Gyvą radinį po Žemės paviršiumi aptikę mokslininkai prakalbo apie ateivius

Mes jau žinojome, kad po Žemės paviršiumi egzistuoja gyvybė, tik iki šiol nežinojome, kad jos yra tiek daug.

 Nežinomi nematodai (Poikilolaimus sp.) buvo rasti Kopanango aukso kasykloje Pietų Afrikoje.<br>  Gaetan Borgonie/Extreme Life Isyensya/Sherwood Lollar/Toronto universiteto nuotr.
 Nežinomi nematodai (Poikilolaimus sp.) buvo rasti Kopanango aukso kasykloje Pietų Afrikoje.<br>  Gaetan Borgonie/Extreme Life Isyensya/Sherwood Lollar/Toronto universiteto nuotr.
 Nežinomi nematodai (Poikilolaimus sp.) buvo rasti Kopanango aukso kasykloje Pietų Afrikoje.<br> Gaetan Borgonie/Extreme Life Isyensya nuotr.
 Nežinomi nematodai (Poikilolaimus sp.) buvo rasti Kopanango aukso kasykloje Pietų Afrikoje.<br> Gaetan Borgonie/Extreme Life Isyensya nuotr.
Candidatus Desulforudis audaxviator bakterija atrasta Mponengo aukso kasykloje Pietų Afrikoje .<br> Greg Wanger/Caltech and Gordon Southam/University of Queensland nuotr.
Candidatus Desulforudis audaxviator bakterija atrasta Mponengo aukso kasykloje Pietų Afrikoje .<br> Greg Wanger/Caltech and Gordon Southam/University of Queensland nuotr.
 Altiarchaeales rasti sulfidiniuose šaltiniuose Vokietijoje.<br> Christine Moissl-Eichinger/Medical University of Graz, Austria nuotr.
 Altiarchaeales rasti sulfidiniuose šaltiniuose Vokietijoje.<br> Christine Moissl-Eichinger/Medical University of Graz, Austria nuotr.
 Cara Magnabosco su kolegomis renka priešistorinio vandens su mikrobais pavyzdžius 1,3 km gylio urve – aukso kasykloje Pietų Afrikoje.<br> Gaetan Borgonie/Extreme Life Isyensya/Barbara Sherwood Lollar/Toronto universiteto nuotr.
 Cara Magnabosco su kolegomis renka priešistorinio vandens su mikrobais pavyzdžius 1,3 km gylio urve – aukso kasykloje Pietų Afrikoje.<br> Gaetan Borgonie/Extreme Life Isyensya/Barbara Sherwood Lollar/Toronto universiteto nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Darius Verbickas, technologijos.lt

Jan 3, 2019, 6:05 PM

„Deep Carbon Observatory“ (DCO) yra daugiau kaip 1000 mokslininkų bendruomenė, jau dešimt metų vykdanti unikalų tyrimą. Jo metu tyrinėjama požeminė anglis, kurią galima rasti praktiškai visur – nuo gyvųjų organizmų iki iškastinio kuro.

Oficialiai šis tyrimas baigsis 2019-ųjų spalio mėnesio, tačiau DCO mokslininkai jau informavo apie tai, ką jiems pavyko iki šiol atrasti. Jie nustatė, kad požeminė ekosistema yra dvigubai didesnė už visas Žemėje esančias vandenynų sistemas drauge sudėjus. Tokios žinios žmonijai gali labai praversti ir ieškant gyvybės kitose planetose.

Šio projekto metu DCO mokslininkai gręžia skyles šimtuose skirtingų Žemės paviršiaus ir jūrų dugno vietovių. Iš surinktų mėginių jie iki šiol galėjo nustatyti, kad giliosios biosferos dydis yra maždaug nuo 2 iki 2,3 mlrd. kubinių kilometrų dydžio.

Mokslininkai taip pat galėjo įvertinti bendrą anglies kiekį toje požeminėje ekosistemoje, kuris siekia nuo 16,5 iki 25,3 mlrd. tonų – tai yra nuo 245 iki 385 kartų daugiau nei gautume sudėję visų Žemės gyventojų anglies kiekį.

Visgi, ne tai yra pagrindinės DCO komandos išvados. Ataskaitoje pareikiamas kitų reikšmingų atradimų sąrašas, įskaitant supratimą, kad genetinė įvairovė po Žemės paviršiumi yra panaši, o gal net didesnė, lyginant su ant Žemės paviršiaus egzistuojančia gyvybe ir jos įvairove.

Taip pat paliečiami ir tokie klausimai, kaip: ar šis požeminis gyvenimas prasidėjo paviršiuje ir nukeliavo žemyn ar viskas vyko atvirkščiai? Galbūt pirmiausiai po Žemės paviršiumi atsirado gyvybė, o tik po to ji paplito po visą planetos paviršių? Į tokio pobūdžio klausimus mokslininkai tikisi rasti atsakymus kiek vėliau, atlikę daugiau tyrinėjimų.

Įdomu tai, kad ataskaitos komentarų skiltyje yra pateikta labai intriguojančių įžvalgų. „Mūsų žinių išplėtimas apie požeminę gyvybę įkvėps naujas įžvalgas apie planetų apgyvendinimą ir leis mums suprasti, kaip gyvybė išplito mūsų planetoje ir ar galima tikėtis, kad ši gyvybė galėtų išplisti po Marso paviršiumi ar kituose dangaus kūnuose“, – rašo DCO tyrėjas Fumio Inagaki.

Kitaip tariant, milžiniškas pasaulis, kurį mokslininkai atrado po mūsų planetos paviršiumi, gali vieną dieną padėti mums apgyvendinti kitas planetas ar netgi nuvesti prie naujų gyvybės formų.

Daugiau nuotraukų ir visą ataskaitą rasite apsilankę „Deep Carbon Observatory“ svetainėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.