Biologai mano, kad toks atvejis, patvirtintas vaizdiniu įrodymu, užfiksuotas pirmą kartą.
„Oposumas, sugriebtas tarantulo, dar bandė beviltiškai priešintis, tačiau po maždaug 30 sekundžių jį apleido jėgos. Buvome pakankamai nustebę ir šokiruoti, iš pradžių nepatikėjome tuo, ką matome. Žinojome, kad esame ypatingo įvykio liudininkai, to, kas iki šiol nebuvo patvirtinta faktu“, – oficialiame pranešime teigė Mičigano universiteto biologė Michael Grunder.
Mokslininkai šiuos vaizdus užfiksavo įgyvendindami dalį didžiulio projekto apie grobuonių ir aukų santykius Amazonės drėgnuosiuose miškuose.
„Šie įvykiai rodo dalelę iš daugelio tarpusavyje susijusių jungčių, kurios padeda braižyti mitybos grandinę,“, – tikino mokslininkas Rudolfas von May.
Ne vienerius metus trunkančio tyrimo metu mokslininkuų komanda surinko pakankamai duomenų, kad galėtų paskelbti faktus ir vaizdus, kuriuose užfiksuoti vorai, besimaitinantys smulkiais Amazonės miškų žinduoliais.
„Stuburinių gyvūnų, kuriuos sumedžioja ir suėda milžiniški vorai ar šimtakojai, kiekis – stulbinantis“, – teigė Mičigano universiteto evoliucinės biologijos mokslininkas Daniel Rabosky.
„Mūsų tyrimo zonoje yra apie 85 rūšys varlių ir rūpūžių. Taip pat – apie 90 rūšių roplių. Atsižvelgiant į tai, kad yra šimtai bestuburių, kurių mitybos racione esti stuburiniai gyvūnai, galima teigti, kad plėšrūno ir aukos santykiai tarp šių rūšių yra itin platūs“, – teigė R. von May.
