Vilniaus centre paukščiai jau kelia turgų: skubėkite pasidžiaugti

Į inkilą prie Vilnios šmurkštelėjo dančiasnapis, į Gineitiškio ežerą atskrido gulbės, Vingio parke pelėdos jau peni jauniklius – į sostinę sugrįžta pavasario šaukliai, garsėja paukščių giesmės. Kur geriausiai jų pasiklausyti?

Pačiame Vilniaus centre galima pamatyti irišgirsti (iš kairės): smilginių strazdų, geltonųjų startų, mėlynųjų zylių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Pačiame Vilniaus centre galima pamatyti irišgirsti (iš kairės): smilginių strazdų, geltonųjų startų, mėlynųjų zylių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Ornitologas G.Petkus geba įdomiai pasakoti apie paukščius.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Ornitologas G.Petkus geba įdomiai pasakoti apie paukščius.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Į Vilnių jau parskrido paprastieji varnėnai.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Į Vilnių jau parskrido paprastieji varnėnai.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Spalvomis vilioja juodagalvės sniegenos patinai.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Spalvomis vilioja juodagalvės sniegenos patinai.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Juodojo strazdo patinas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Juodojo strazdo patinas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Vieversys.<br> G.Petkaus nuotr.
 Vieversys.<br> G.Petkaus nuotr.
 Kikilis.<br> G.Petkaus nuotr.
 Kikilis.<br> G.Petkaus nuotr.
 Liepsnelė.<br> G.Petkaus nuotr.
 Liepsnelė.<br> G.Petkaus nuotr.
 Nykštukas.<br> G.Petkaus nuotr.
 Nykštukas.<br> G.Petkaus nuotr.
 Varnėnas.<br> G.Petkaus nuotr.
 Varnėnas.<br> G.Petkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Mar 24, 2019, 8:26 AM

Nereikėjo ne tik į Vingio, bet ir Kalnų parką kulniuoti, kad išgirstum didžiosios zylės čirškesį „vyčiau, vyčiau“, pamatytum virš Katedros aikštės praskrendančias gerves ar Gedimino kalno papėdėje pasiklausytum ką tik sugrįžusių kikilių balso.

Ką jau kalbėti apie sparnais plastančius varnėnus, sklandančius kirus, nakčiai į kompanijas susiburiančius kovus.

Gyveno Prezidentūros parke

Labiausiai visus pradžiugino dančiasnapis, kuris, apsukęs ratą virš medžių, ekskursantų akivaizdoje įsmuko į inkilą ant Vilnios kranto prie Bernardinų sodo. Kaip sakė ornitologas G.Petkus, ten iškart atsiras iki penkiolikos kiaušinių, o pirmosiomis birželio dienomis iššoks teniso kamuoliukus primenantys jaunikliai ir mikliai nusiris į Vilnią.

Jau keletą metų dančiasnapių šeimynas stebintis Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato darbuotojas S.Patkauskas tikino, kad paprastai tai nutinka nuo birželio 3 iki 7 dienos.

Įdomu, kad prieš keletą metų vandens paukščiai dančiasnapiai buvo įsimetę į Prezidentūros parką, kuriame auga medis su jiems labai patogiadreve. Bet parke nėra vandens telkinio, tad, išsiritus jaunikliams, Prezidentūros aplinkos prižiūrėtojai kviesdavosi ornitologus – šie į pievą iššokusius paukščiukus sugaudydavo ir nunešdavo prie Neries ar Vilnios.

Dabar dančiasnapiai Prezidentūros parke, atrodo, nebeperi.

Pirmeiviai – kovai

Pirmasis paukštis, pranešantis, kad į Lietuvą jau atkeliavo pavasaris, anaiptol ne vieversys, kaip daugelis mano, o nelabai skambaus balso sparnuotis kovas – juodas inteligentiškas paukštis.

Pasak G.Petkaus, dėl kovų gyventojai dažnai kreipiasi į savivaldybę, ornitologus ir irzliai teiraujasi, kiek šių paukščių gyvena Lietuvoje. Mat kovai – bendruomeniški paukščiai. Įsitaisę kurioje nors vietoje, jie sukviečia daugybę draugų, gentainių ir susiformuoja visa kolonija. Kai kuriems žmonėms tai nelabai patinka – girdi, teršia.

Bet šis paukštis Lietuvai reikalingas – Vilniuje gal ir nelabai aktualu, o kaimuose, gyvenvietėse jis svarbus ūkininkams, nes sulesa daug augalų kenkėjų lervų.

Kovo 4-oji paskelbta Kovų diena – sakoma, kad tą dieną jie grįžta. O kur šie paukščiai migruoja?

Vilniaus, kitų didesnių miestų kovai niekur neskrenda. Iš mažesnių gyvenviečių, kuriose nėra atvirų konteinerių, sunkiau susirasti lesalo, jie keliauja Vokietijos, kitų pietesnių kraštų link.

Bet į Vilnių ir kitas Lietuvos vietas atkanka žiemoti kovų iš atšiauresnių kraštų – Rusijos, Estijos. Mūsų miestai jiems patrauklūs: atviri konteineriai, netvarkingi gyventojai, nerūšiuojamos atliekos, tarp kurių paukščiai randa lesalo. Anot G.Petkaus, jei pradėtume gyventi tvarkingiau, gal ir kovų sumažėtų.

Grįžta anksčiau, nei manoma

Dar vienas paukštis, kuris parneša mums pavasarį, – vieversys. Jau dabar Vilniuje įsiklausius į aplinkos garsus, o ne vien galvojant apie darbus, kuriuos reikės padaryti, rytais galima išgirsti, ką dainuoja vieversiai, ypač miesto pakraščiuose.

Šis paukštis nėra įspūdingos išvaizdos, jis prislopintų spalvų, nes gyvena dirvonuose, žolių kuokšteliuose, puikiai prisitaikęs prie aplinkos.

Vieversio diena – vasario 24-oji, bet jis grįžta šiek tiek anksčiau, o kovai – dar ankstyvesni. Yra paradoksų, susijusių su šventėmis.

Palyginti su kovais, vieversiai keliauja toliau – iki pat Afrikos, Maroko ir dar piečiau. Nors paukštis mažas, jis įveikia didelius atstumus.

Gandrai parneša kieles

Lietuvos padangėje jau pasirodė pavieniai gandrai – pirmieji atskrido kovo 4–7 dienomis, o masinė migracija turėtų prasidėti po savaitės ar dviejų.

Paukščiai neturi griežto grafiko – jei kovo 25-ąją švenčiama Gandrų sugrįžtuvių diena (sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus), nebūtinai jie visi suplūs.

Paukščiai jaučia aplinką, pastebimos net atgalinės migracijos – jei pas mus prasti orai, vėjas, sniegas, parskridusios, pavyzdžiui, žąsys iškart pasuka atgal į pietus, Lenkijos link.

Mūsų gandrai įveikia įspūdingus atstumus – dabar jų skrydžius net galima stebėti internete. Gandrų kelionė prasideda Baltarusijoje, Ukrainoje. Bulgarijoje – pirma stotelė, kurioje susirenka tūkstančiai gandrų. Tada skrenda Turkijos link, pro paplūdimius, kuriuose kaitinasi žmonės, įveikia Viduržemio jūrą, pasiekia Egiptą, dykumoje kai kurie stabteli, kai kurie iškart skrenda iki Kenijos, kitų šalių, kuriose yra vandens išteklių, lesalo.

Gandrų patinai ir patelės Afrikoje žiemoja atskirai, o pavasarį pirmas parskrenda patinas, suremontuoja savo lizdą ir laukia, kol parskris patelė.

Lietuvoje gyvena baltieji ir juodieji gandrai, o pasaulyje yra dar daugiau jų rūšių. Juodasis gandras mūsų krašte retas, bet vienas gyvena netoli Vilniaus Klevinės miškuose, kartais atskrenda į Riešę.

Baltasis gandras glaudžiasi prie žmogaus, o juodasis, atvirkščiai, kuo toliau nuo žmogaus – baikštus, peri giriose, užmirkusiuose, šlapiuose ir pelkiniuose medynuose. Bet jo elgesys ir lesalas panašus į baltojo.

Netiesa, kad gandrai tik varles gaudo – jie minta žiogais, vabalais, kirmėlėmis, sraigėmis, o vasaros pabaigoje, kai nukulia grūdus, net ir pelėmis, kitais graužikais paįvairina racioną. Visų varlių tikrai neišgaudys.

Gervės keičia įpročius

Lietuvoje gausėja pilkųjų gervių. Pasak G.Petkaus, dar prieš 15–20 metų galėdavome pasvajoti pamatyti gerves – tik paskaitydavome gamtininko Tado Ivanausko ar kitose knygose.

Dabar jau daugelis mato gerves, nes jos galbūt išmoko elgesio iš savo gentainių Pietų šalyse, prisitaiko prie žmonių – tiesiog jų nebesibijo. Jų galima rasti net išlikusiuose melioracijos grioviuose, apleistose sodybose prie miško. Gervių Lietuvoje jau yra tiek, kad jos išbrauktos iš Raudonosios knygos.

Tai įspūdingas paukštis stipriais krūtinės, nugaros raumenimis, įveikiantis didžiulius atstumus. Gervės gali skristi be poilsio 700–900 km. Gali migruoti ir naktį. Mūsų gervės dažniausiai žiemoja Vokietijoje arba Ispanijoje

Jau daro dirbtinius lizdus

„Viena kregždė per dieną Vilniuje gali sugauti apie stiklinę įvairiausių vabzdžių – musių, uodų. Šie paukščiai svarbūs mūsų miestams, reikėtų juos saugoti, neplėšti lizdų, antraip jų dar sumažės ir mus apniks kenkėjai“, – aiškino G.Petkus apie netrukus sugrįšiančius dar vienus sparnuočius.

Tiems gyventojams, kurie skundžiasi, kad kregždės priteršia kiemus, balkonus, ornitologas patarė 10 cm žemiau kregždės lizdo pritvirtinti plačią lentelę ir ten užsilaikys visi nešvarumai. Kai rudenį kregždės išskris, lentelę bus galima nuvalyti arba išmesti.

Kai kuriose užsienio šalyse kregždžių jau tiek sumažėję, kad joms daro dirbtinius lizdus.

Kregždžių yra įvairių: langinių, urvinių, šelmeninių. Senovės Egipte buvo laikoma, kad kregždės yra skraidančios mirusių žmonių sielos, ir buvo surašyta instrukcija, kaip mirus pasiversti paukščiu. Taip buvo gerbiamos ir saugomos kregždės.

Visą laiką plasnoja

Dar vienas gerokai vėliau sugrįšiantis sparnuotis – į kregždę panašus juodasis čiurlys. Jo uodega skelta kaip kregždės, bet jis visas juodas, sparnai dalgio formos.

Švedų mokslininkai stebėjo čiurlius 2 metus pritvirtinę prie nugaros specialius prietaisėlius-registratorius ir atrado tikrą stebuklą: pastebėjo, kad iš 7 čiurlių trys jų dešimt mėnesių nebuvo niekur nutūpę – skraidė ore.

Čiurliai išgyvena iki 20 metų per gyvenimą nuskrenda atstumą, prilygstantį kelionei iki Mėnulio ir atgal septynis kartus. Daugelis mokslininkų mano, kad jie sugeba miegoti sklęsdami.

Kaip sakė G.Petkus, čiurliai Vilniuje dažniausiai ir skraido – kregždžių yra mažiau.

Kaip čiurlius atpažinti? Jie yra juodi, didesni už kregždes, gaudydami vabzdžius ne „siuva“ kaip kregždės, o labai greitai suka ratus – gali pasiekti iki 250 km per valandą greitį. Tai antras pagal greitį

paukštis.

Greičiausias – sakalas keleivis, galintis pasiekti iki 390 km per valandą greitį, bet ir jam sunku būtų pagauti čiurlį, nes sakalas toks greitas tik skrosdamas žemyn, kai pamato grobį.

Beje, sakalai keleiviai kartais atskrenda į Vilnių pagaudyti mūsų karvelių.

Skambės visas miestas

Vasarą Vilniuje ir jo apylinkėse galima rasti ir klausytis iki 100 paukščių rūšių. Ypač patogi vieta paukščių stebėtojams Vingio parkas, kuriame ir daug senų medžių, ir čia pat upė.

Jau būriais grįžta varnėnai, o atsistojus Vingio parke prie „Lakštingalos“ kavinės medinės pelėdos ir atsigręžus į kol kas uždarytą senąjį Botanikos sodą, galima pamatyti tikrą pelėdą su pelėdžiukais.

Į Vilniaus miesto parkus netrukus sugrįš liepsnelės, karietaitės, migruojantys nykštukai. Šiuo metu girdime zylių, bukučių, lipučių, žaliukių, varnėnų, juodųjų strazdų, paprastųjų kikilių tuoktuvines giesmes, stebime kaip varniniai paukščiai krauna lizdus ar peri. Kasdien diena mūsų miesto parkai skambės garsiau ir įvairiau.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.