Dalinuosi kelionės įspūdžiais, kur ginklai buvo paruošti tik dramblių pagąsdinimui, kurioje klausiausi istorijų iš „kitos barikadų pusės“ – lyg jas man būtų pasakoję žvėrys.
Gyvūnai į žmones mašinose beveik nereaguoja. Taip yra todėl, kad brakonieriai, nenorėdami būti susekti, beveik visuomet slampinėja pėsti, o iš mašinų žvėris fotografuoja turistai. Mašinoje be stogo, iškišęs galvą gali iš kelių metrų gėrėtis liūtais, gepardais, drambliais. Jei išlipsi – situacija iškart pasikeis: liūtai dažniausiai pabėgs, o drambliai – puls.
Pavojingiausi – drambliai ir begemotai. Drambliai puola dvikojį dėl to, kad jie protingi: žino, kad dvikojis reiškia vieną iš dviejų variantų – arba jį nužudysiu, arba pats mirsiu. Begemotai žolėdžiai, bet jų nasrai dideli. Jei gindamas teritoriją ar jauniklį begemotas nužudo žmogų, atpažinti tai kartais nesunku: žmogus randamas perkastas per pusę.
Savo foto reportažu noriu parodyti, kad aštrių pojūčių galima patirti ne tik nelygioje kovoje žudant. Prisiliesti prie Afrikos nebūtina apkabinant ką tik nušauto gepardo lavoną.
Afrika yra labai jautrus žemynas, tyras ir be galo pažeidžiamas.
Keletą kartų pastebėjau vietinius, pačius to nesuprantant, reklamuojančius Lietuvos trispalvę.
Nelieskim grubiai – geriau apkabinkim ar paduokim ranką.
