Iš pirminės apžiūros – ant ruoniukų kūnų nebuvo jokių smurtinio sužalojimo požymių. Gyvūnų kūnai buvo nepažeisti, tikėtina, kad jūra juos išmetė į krantą praėjusią naktį.
Ką daryti radus ruoniuką? Kaip teigė buvusi Lietuvos jūrų muziejaus jūrų liūtų trenerė Giedrė Gustė, pastebėjus ruonį pajūryje būtina žinoti, kaip elgtis. „Baltijos jūros pakrantėje Lietuvoje išmetami ruoniai dažniausiai serga įvairiomis ligomis arba būna sužeisti. Sėkmės atveju, jie būna labai nusilpę ir išsigandę.
Todėl negalima jų liesti. Negalima leisti jūsų naminiams gyvūnams kontaktuoti su jais. Negalima šerti gyvūno – nebent turite ruonių patelės pieno po ranka. Net jeigu smagu, neikite artyn, nekelkite papildomo streso jaunikliui ir nekelkite pavojaus sau. Iš patirties žinau, kad jų dantys gali perkasti ir storiausias pirštines, todėl nesunku įsivaizduoti, kaip įsibauginęs jauniklis gali perkasti ranką (ir tai yra laukinis neskiepytas gyvūnas, vadinas skiepysitės nuo visų ligų ir jūs).
Gali būti, kad rasite ruonį negyvą. Tuo labiau nelieskite jo ir net neikite artyn. Praneškite tarnyboms, jie atvyks ir pasiims negyvėlį“, – aiškino specialistė G. Gustė.
Jei pastebėjote ruonį pajūryje, praneškite gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ Klaipėdos skyriui tel. (8-46) 314040 arba Lietuvos jūrų muziejui +370 698 37 299.
Kaip anksčiau rašė portalo lrytas.lt žurnalistė Aušra Pilaitienė, šiuo metu dvylika ruonių jauniklių, per kelias savaites rastų Baltijos jūros pakrantėse, gydomi Lietuvos jūrų muziejuje. Sustiprėję jie bus paleisti atgal į jūrą. Pirmasis išsekęs ruoniukas balandžio pirmąją savaitę buvo rastas Pajūrio regioninio parko Plocio rezervate. Tradiciškai pagal radimo vietą jam buvo suteiktas Plocio vardas.
O po jo rastinukai pasipylė vienas po kito. Dauguma jų nesvėrė net trylikos kilogramų – paprastai pasaulį išvydę ruoniukai sveria apie penkiolika kilogramų. Manoma, kad visi ruonių mažyliai Lietuvos pakrantes pasiekė nuo Rygos įlankos. Čia ruonės veda jauniklius. Spėjama, kad motinos nebepajėgia išmaitinti vaikų.
Dėl klimato kaitos tirpsta ledai ir dar nesustiprėję mažyliai per anksti atsiduria vandenyje. Nusilpusius, ligotus ir žaizdotus Baltijos jūros pilkuosius ruonius slaugo muziejaus darbuotojai, iš pradžių nepalikdami jų vienų net naktimis. Rastinukai auga voniose karantino patalpose. Šįmet vieno jų gyvybės išsaugoti nepavyko.
Mažyliai iš pradžių šeriami per zondą žuvies tyrele, gauna vitaminų, antibiotikų. Tik sustiprėję jie paragauja žuvų, perkeliami į baseiną, mokosi gyventi savarankiškai. Daugiau kaip per du dešimtmečius Jūrų muziejuje jau išgydyta ir išslaugyta beveik aštuonios dešimtys ruonių.
Tikimasi, kad po poros metų šie gyvūnai jėgas atgaus tam pritaikytose patalpose – Kopgalyje iškils Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
