Įžūlūs šernai atakuoja Jurbarką – ėmė knisti net žmonių kapus

Kalėdiniu laikotarpiu artimųjų kapus senosiose Jurbarko kapinėse lankę žmonės gerokai nustebo pamatę šerną. Gyvūną matė ne tik kapus lankę žmonės, bet ir kapinių tvorą tvarkę „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai.

 Šernas kapinėse Jurbarke.<br> jurbarkosviesa.lt nuotr.
 Šernas kapinėse Jurbarke.<br> jurbarkosviesa.lt nuotr.
 Šernas kapinėse Jurbarke.<br> jurbarkosviesa.lt nuotr.
 Šernas kapinėse Jurbarke.<br> jurbarkosviesa.lt nuotr.
Šernai.<br>V.Balkūno nuotr.
Šernai.<br>V.Balkūno nuotr.
Šernai.<br>V.Balkūno nuotr.
Šernai.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Jurbarkosviesa.lt

Jan 4, 2020, 3:46 PM, atnaujinta Jan 5, 2020, 4:55 PM

„Mūsų vyrai matė vieną šerną. Tačiau kalba žmonės, kad Imsrės slėnyje, šalia kapinių, apsigyvenusi visa šeimyna – gal penki ar šeši šernai. Ar jie ten tebėra, negaliu pasakyti, nes šerną matė maždaug prieš savaitę“, – sakė „Jurbarko komunalininko“ vadovas Edmundas Mačieža.

Vyras taip pat tikino, kad teko girdėti kalbas, kad šernai iškniso sodus Mokyklos g.

Šernas (lot. Sus scrofa) – kiaulinių šeimos žinduolis, priklausantis porakanopių (Artiodactyla) būriui. Iš pradžių gyveno Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, vėliau introdukuotas Australijoje, Amerikoje ir pietų Afrikoje. Gyvena miškuose.

Šernai serga erkiniu encefalitu, trichinelioze. Labai pavojingas maras bei snukio ir nagų liga. Ši liga pavojinga ir žmogui, todėl šernų skerdiena turi būti tikrinama veterinarijos laboratorijoje. Šernas yra vertingas medžioklės objektas, iltys turi trofėjinę vertę.

Iš šerno kilo nemažai naminių kiaulių veislių.

Šernai mėgsta spygliuočių medynus, ypač eglynus. Čia dažniausiai įsitaiso ir savo guolius. Aktyvūs prietemoje ir naktį. Gyvena bandomis, tik vyresni patinai laikosi pavieniui ir prie bandos prisijungia poravimosi periodu.

Labai mėgsta maudytis, tiek vandenyje, tiek dumble. Po purvo vonių nuvalo savo kailį į šiurkštų medžio kamieną.

Gyvena 10-12 metų, platina tokias ligas, kaip Afrikinis kiaulių maras.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstyvių, fiksuojamas afrikinis kiaulių maro protrūkis. Adrikinis kiaulių maras (AKM) – šiuo metu yra viena pavojingiausių užkrečiamų virusinių ligų naminėms bei laukinėms kiaulėms ir šernams.

Virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. AKM gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan.

Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui.

Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas.

Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.

Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.