Aplinkos apsaugos departamentas portalą lrytas.lt informavo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariui Jonui Slapšinskui yra surašytas administracinės teisės nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 str. 8 d. Pagal ANK 614 str. 1 d. 1 p., byla bus perduota nagrinėti teismui.
„Atkreipiame dėmesį, kad kol nutarimas nėra įsiteisėjęs, negalima teigti, jog asmuo yra kaltas“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Ieva Krikštopaitytė.
Už šį pažeidimą asmeniui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų ir privalomas pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimas.
Taip pat jam reikės atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą, kuri siekia beveik 12 200 eurų.
Pripažino ir Aplinkos ministrui
Apie situaciją teigė žinantis ir aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
„Žinau situaciją, kalbėjau su Panevėžio urėdijos padalinio specialistais, kurie organizavo medžioklę ir iškvietė aplinkosaugininkus. Tai taip, jis sumedžiojo tą patelę, motyvų turbūt nepaaiškino, bet miškininkai iškvietė aplinkosaugininkus, kurie nustatė pažeidimus“, – BNS sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Pats asmuo, kuris paleido neatsakingą šūvį, pripažino, kad padarė pažeidimą, nesiginčijo, pasiryžęs sumokėti žalą, gailisi. Ta kaina, kuri priskaičiuota ir nemalonumai viešoje erdvėje kaip viešam asmeniui, turbūt neatperka to neatsakingo šūvio. Manau, kad šiandien tai graudus pavyzdys, kad medžiotojai vis dar elgiasi neatsakingai“, – teigė ministras K. Mažeika.“, – pridūrė jis.
Įtariamasis – valstiečių partijos narys
Paaiškėjo, kad stumbrą nušovė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Utenos rajono taryboje Jonas Slapšinskas.
Tiesa, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė anksčiau portalui lrytas.lt tikino negalinti atskleisti tai padariusio asmens tapatybės, nes jis esą nėra viešas asmuo.
Valdančiųjų valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė portalui lrytas.lt pranešė, kad apie įvykį partija jau girdėjo ir kol kas patys bando susisiekti su J.Slapšinsku.
„Mes girdėjome. Kol kas informacija yra tikrinama, ar tikrai taip įvyko. Jeigu yra taip, kaip skelbiama, tai neabejotinai partija imsis priemonių dėl šio partijos nario. Jeigu tai yra tiesa, tai jis turės atsakyti įstatymo numatyta tvarka“, – teigė ji.
Ar jau kalbėjosi su J.Slapšinsku? „Dar nepavyko mums su juo susisiekti. Šiuo metu kaip tik tai yra daroma“, – informavo D.Vencevičienė.
Negali susisiekti
Utenos skyriaus pirmininkas Vytautas Kazela portalui lrytas.lt teigė, kad pats tik iš žiniasklaidos sužinojo, jog jų partijos narys galimai sumedžiojo stumbrą, tačiau su juo niekaip negali susiekti.
„Man skambina visi, bet pasakiau, kad mūsų rajone nėra stumbrų. Bandžiau jam pats paskambinti, bet jo telefonas ne ryšio zonoje.
Niekaip nesuprantu, kaip medžiotojas nežino, kad draudžiama medžioti tuos gyvūnus. Pats niekada medžioklėje nesu buvęs ir nežinau, bet vertinu neigiamai. Gal tai kažkoks atsitiktinumas.
Nesuvokiu, kaip taip galėjo atsitikti“, – svarstė V.Kazela.
Medžiotojų būrelio vadovui – šokas
Portalas lrytas.lt susisiekė su „Vyžuonų“ medžiotojų klubo vadovu Tomu Zubovu. Šiam klubui priklauso ir galimai brakonieriavimu bei stumbro patelės nušovimu įtariamas Jonas Slapšinskas.
T. Zubovas teigė, kad apie sumedžiotą stumbro patelę nė nebuvo girdėjęs.
„Taip, Jonas Slapšinskas priklauso mūsų „Vyžuonų“ klubui, bet apie sumedžiotą stumbro patelę sužinojau iš žiniasklaidos, tad nieko negaliu pakomentuoti. Nežinau nei detalių, nei kas ten buvo, nes medžioklėje aš nedalyvavau. Juk medžioklė, kurios metu buvo nušauta stumbro patelė vyko Panevėžio raj., o mūsų „Vyžuonų“ klubas priklauso Utenos raj., tad jokios informacijos neturėjau“, – tikino T. Zubovas.
T. Zubovas teigė, kad J. Slapšinskas yra aukšto drausmingumo medžiotojas ir nėra gavęs jokių nuobaudų.
Vienas labiausiai saugomų gyvūnų
AAD primena, kad stumbras yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.
Stumbras (lot. Bison bonasus) – jaučių pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi.
Stumbrai įrašyti ir į Tarptautinę, ir Lietuvos raudonąsias knygas.
Vieni garsiausių stumbrynų yra 1948 m. įkurtas Prioksko-Terrasny rezervatas (Maskvos sritis, Rusija), bei Kaukazo valstybinis gamtos draustinis, įkurtas 1924 m. Krasnodaro krašte, Adygėjoje, Karačiajų Čerkesijoje. Dabar laisvėje stumbrai paplitę Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje (30 km zonoje aplink Černobylį), Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Kirgizijoje. Nuo 2005 m. ir Moldovoje.
Planuojama į šiaurės Vokietiją[reikalingas šaltinis] ir Ostvardersplaseno gamtos rezervatą Flevolande (Nyderlandai) introdukuoti 2 stumbrų bandas. 30 šalių zoologijos sodai turi bent vieną šios rūšies atstovą. 2000 m. pasaulyje iš viso buvo 3000 stumbrų, kurie visi buvo atkurti iš 12 išlikusių šios rūšies atstovų.
Stumbras – stambiausias dabartinis Europos laukinis žvėris. Ypač masyvūs patinai.
Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Kaklas storas, pakaklėje nukarę ilgi plaukai. Ragai išlinkę į šonus ir viršų. Uodega trumpa, apaugusi ilgais plaukais. Kailis tamsiai rudas. Gyvena lapuočių miškuose bandomis. Vasarą minta žole, žiemą – medžių žieve, ūgliais šakelėmis.