Kauno tvirtovės fortuose šiuo metu giliu žiemos miegu miega apie 2 tūkst. šikšnosparnių. Jie įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir yra labai saugomi aukštyn kojomis miegantys snaudaliai.
Tačiau žmonijai grasinantis koronavirusas keičia gamtos mylėtojų požiūrį į paslaptimi alsuojančius šikšnosparnius. Netrūksta dėl savo ir aplinkinių sveikatos sunerimusių kauniečių, kurie pasisako prieš šių gyvūnų saugojimo svarbą.
Žmonės bijo, kad netrukus iš žiemos miego pabusiantys žinduoliai pradės skraidyti ir platinti šiuo metu visą pasaulį bauginantį virusą, kuris sukėlė COVID-19 ligą.
Koronavirusą sukėlusių šikšnosparnių mėsa – vis dar populiari prekė
Pavojus nėra nustatytas
„Mes saugomės nuo koronaviruso neleisdami vaikų į mokyklas ir darželius, patys neiname į viešus renginius, nuolat naudojame dezinfekcinį skystį. Galbūt žmonėms per kelias savaites pavyks užkirsti šiam užkratui kelią, bet netrukus pradės busti ir po visur skraidyti šikšnosparniai, kurie gali pridaryti daugiau žalos mūsų sveikatai ir gyvybėms, nei iki šiol buvo, – garsiai nerimą išreiškė kaunietė Jolanta.
Ši moteris, kaip ir nemažai kitų kauniečių, klausia, ar ne laikas stoti į kovą su Lietuvoje gyvenančiais šikšnosparniais. Neva taip iš anksto būtų užkirstas kelias šiam virusui plačiai išplisti po visą mūsų šalį.
Gamtosaugininkai ir veterinarijos specialistai tikino, kad pavojus užsikrėsti koronavirusu nuo Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių nenustatytas. O apie šikšnosparnių naikinimą negali būti nė kalbos.
„Lietuvoje gyvena visiškai kitų rūšių šikšnosparniai nei Kinijoje. Juos skiria tūkstančiai kilometrų, šie gyvūnai tarpusavyje nekontaktuoja. Todėl įtarti, kad lietuviški sparnuoti žinduoliai platina SARS-CoV-2 virusą, nėra jokio pagrindo“, – tvirtino Kauno regioninio parko vyriausiasis specialistas, inspektorius Mindaugas Kirstukas.
Ragina saugoti žinduolius
Šikšnosparnius ne naikinti, o saugoti raginantis gamtosaugininkas M.Kirstukas sakė, kad Kauno fortai nuo seno garsėja kaip viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje.
„Pirmiausia turime pripažinti, kad šikšnosparniai ir jų žiemojimo vietos Kauno fortuose yra unikalus dalykas. Jei jas sunaikinsime, atkurti nepavyks. Beveik visų Lietuvoje aptinkamų rūšių, o jų yra 15, šikšnosparniai įrašyti į šalies Raudonąją knygą ir yra saugomi. Kauno fortuose iš jų nuolat žiemoja 7 rūšys. Rečiau aptinkami dar kelių rūšių šikšnosparniai“, – pasakojo M.Kirstukas.
Kaune daugiausia žiemoja vandeninių pelėausių, taip pat žiemą čia buveinę randa europiniai plačiaausiai, kūdriniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai, Brandto pelėausiai, šiauriniai šikšniai. Specialisto duomenimis, Kauno fortuose žiemoja apie 2 tūkstančius šių žinduolių.
Jų galima aptikti maždaug pusšimtyje Julijanavos II, Milikonių VIII, Naujosios Fredos III, Rokų IV ir Žagariškių I fortų erdvių.
Per 15–20 metų žiemojančių šikšnosparnių Kauno fortuose sumažėjo kelis kartus. Šikšnosparniai susilaukia vos vieno jauniklio per metus, retai – dviejų.
Liga plinta tarp žmonių
Lietuvos zoologijos sodo laikinuoju vadovu praėjusių metų pabaigoje paskirtas buvęs vyriausiasis šios įstaigos biologas Benas Arūnas Noreikis tikino, jog prieš kurį laiką buvo baiminamasi, kad šikšnosparniai platina pasiutligę, tačiau pastaraisiais metais tokių atvejų Lietuvoje nebuvo nustatyta.
„Nėra duomenų ir apie tai, kad Lietuvoje gyvenantys vieninteliai sparnuoti žinduoliai būtų koronaviruso platintojai. Kaip žinoma, ši liga labiau perduodama tarp žmonių. Grėsmės nuo šių gyvūnų užsikrėsti nėra, nes Lietuvoje šiais gyvūnais neprekiaujama turguose, kaip kad buvo Kinijoje. Jie nėra naudojami maistui.
Dėl savo sveikatos žmonės neturėtų kontaktuoti su jokiais laukiniais gyvūnais, tarp jų ir šikšnosparniais“, – kalbėjo B.A.Noreikis.
Jis pabrėžė šikšnosparnių naudą. Visi Lietuvos šikšnosparniai minta tik vabzdžiais: uodais, mašalais, karkvabaliais.
Šalia vietų, kur įsikūrę šikšnosparniai, gyvenantys žmonės žino, kad šių gyvūnų dėka mažėja uodų. Vienas šikšnosparnis per parą sugauna per tūkstantį uodų.
Jau tapo tvirtovės simboliu
Kauno tvirtovės parko gaivintojas ir šikšnosparnių mylėtojas Ovidijus Jurkša tikino, kad šikšnosparniai per daugybę metų yra tapę nuolatiniais Kauno fortų gyventojais ir tarsi jų simboliais. Todėl apie šių gyvūnų naikinimą negalima nė galvoti.
„Priklausomai nuo rūšies, šikšnosparniai žiemoja sausesnėse ar drėgnesnėse patalpose, įsikuria pastatų plyšiuose ar net tiesiog ant grublėtų sienų paviršiaus.
Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokios būsenos gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikia visiškos ramybės“, – kalbėjo O.Jurkša.
Jeigu į patalpą, kurioje miega šikšnosparniai, įeina keli žmonės ir pabūna bent keliolika minučių, oro temperatūra gali pakilti keliais laipsniais, pasikeičia ir drėgmė, o kur dar triukšmas. Tai gali išbudinti šikšnosparnius. O jeigu jie išbudinami, gali žūti, nes ieškodami naujos buveinės miegui žinduoliai pradeda naudoti žiemai sukauptas medžiagas, energiją ir išsenka.
Skraidantiems žinduoliams – 50 milijonų metų
Kai kurie šikšnosparniai gali būti daugybės virusų nešiotojai, bet nesusirgti. Tai mokslininkams nuolat kelia daugybę neįmintų mįslių.
Atlikdami genų analizę mokslininkai nustatė, kad „2019-nCoV“ – toks sukėlėjo, pirmiausia siaučiančio Kinijoje, pavadinimas – net 96 proc. atitinka koronavirusą.
Jis turi savo natūralų šaltinį – šikšnosparnius. Šie gyvūnai gali būti pražūtingo koronaviruso ir kitokių ligų sukėlėjai. Tai susiję su šikšnosparnių vystymosi istorija ir jų imunine sistema.
Hendros, Nipos, Marburgo virusai, pasiutligė, Ebola, galbūt netgi ŽIV – sąrašas virusų, kuriuos gali perduoti šikšnosparniai, ilgas. Dėl to, šikšnosparnių eksperto iš Vokietijos Floriano Glozos Rauscho teigimu, kaltė tenka evoliucijai.
„Šikšnosparniai egzistuoja 50 milijonų metų ir jie turėjo daug laiko prisitaikyti“, – sakė specialistas. Be to, žinduolių kūnas būna labai karštas skrendant, paskui vėl šaltas miegant žiemos miegu.
„Virusai šikšnosparnius veikia mažiau nei žmones, kurių organizmas pakelia tik nežymius temperatūros svyravimus“, – sakė F.Gloza Rauschas.