Pasak projektą įregistravusių Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, baigtinis sąrašas būtų tvirtinamas Seimo priimtu įstatymu.
„Kiekvieną kartą, kai būtų norima šį sąrašą išplėsti, būtų užtikrintas deramas konsultavimasis su visuomene, skaidrumas bei viešumas, taip pat išvengta vienasmenio sprendimų priėmimo“, – sako įstatymo pataisų iniciatoriai.
Į įstatymą jie siūlo perkelti tą medžioklės įrankių sąrašą, kuris buvo naudojamas iki gegužės 8 d. Medžiojant būtų leidžiama naudoti ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų; B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (tik tuo atveju, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas). Taip pat būtų leidžiama naudoti tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį.
„Kadangi įstatyme siūlomas įtvirtinti įrankių sąrašas yra baigtinis, kiti įrankiai, kaip antai durklai, lankai, medžioklėje negalėtų būti naudojami“, – sako Seimo valstiečiai A. Nekrošius ir A. Širinskienė.
Šiuo metu leidžiamų naudoti medžioklėje įrankių sąrašas yra tvirtinamas ministro įsakymu, nustatant medžioklės taisykles. 2022 m. įsigaliojus taisyklių pakeitimui taip pat būtų leidžiama naudoti durklus, lankus bei būtų išplėstos trumpųjų šaunamųjų ginklų naudojimo galimybės.
Nors Medžioklės įstatymas leidžia aplinkos ministrui tvirtinant Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles nustatyti draudžiamus ir leidžiamus naudoti medžioklės įrankius, toks reguliavimas, parlamentarų A. Nekrošiaus ir A. Širinskienės nuomone, yra ydingas.
„Neabejotina, kad medžioklės įrankių nustatymas, vienus leidžiant, o kitus – ne, yra esminė medžioklės, kaip ūkinės veiklos sąlyga, kuri turi būti apibrėžta įstatymu. Dėl to abejotina, ar Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklės neprieštarauja Konstitucijai nustatydamos medžioklės įrankių sąrašą, uždrausdamos medžioklėje naudoti sąraše nesančius įrankius“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame taip pat akcentuojama, kad medžioklės įrankių tvirtinimo galimybė aplinkos ministrui pasirašant taisykles sukuria sąlygas ministrui vienasmeniškai patvirtinti visuomenėje neišdiskutuotus ir prieštaringai vertinamus bei visuomenei nepriimtinus medžioklės įrankius.
„Tokia galimybė neatitinka ūkinės veiklos reguliavimui taikomų skaidrumo bei viešumo standartų. Dėl to šio įstatymo tikslas – nustatyti, kad medžioklėje leidžiamų naudoti įrankių baigtinis sąrašas būtų tvirtinamas ne vienasmeniškai priimamomis Taisyklėmis, bet įstatymu, laikantis maksimalių skaidrumo ir viešumo standartų“, – sako projekto autoriai A. Nekrošius ir A. Širinskienė.
ELTA primena, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė medžioklę miškuose lankais įteisinantį įsakymą. Ministras po susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu teigė, kad sprendimas įteisinti šaudymą lankais dar nėra priimtas, jis turėtų įsigalioti 2022 metų pavasarį. Taip pat, anot ministro, sprendimas dėl medžioklės lankais buvo priimtas Patariamosios tarybos.
Kreipėsi į teismą
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, reaguodami į aplinkos ministro sprendimą savo įsakymu įteisinti medžioklę lankais, parengė kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ministro priimto įsakymo teisėtumą, bei ketina teikti Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.
Reaguojant į visuomenėje nepasitenkinimą sukėlusį Medžioklės taisyklių pakeitimą, kuriuo įteisintas medžioklės įrankis – lankas, Seimo nariai konservatoriai Aistė Gedvilienė ir Mykolas Majauskas pirmadienį įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas.
Jie siūlo nustatyti, kad Aplinkos ministerija turi užtikrinti, jog medžioklė Lietuvos teritorijoje būtų vykdoma laikantis Medžioklės įstatyme nurodytų „etiškumo, racionalumo, gyvūnų apsaugos, saugumo ir sėkmės kriterijų“. Siūloma uždrausti vykdyti medžioklę tam prieštaraujančiais būdais ir/ar įrankiais (įskaitant medžioklę automatiniais ginklais, lankais, arbaletais, kitais templiniais ginklais ir/ar įrankiais).
„Klausimas dėl medžioklės įrankių buvo iškilęs ne vieną kartą, tačiau po diskusijų ir viešų svarstymų buvo nuspręsta, kad medžioklė lanku yra neetiška ir itin žiauri, todėl šis medžioklės įrankis bei kiti, kurie neatitinka etiškos medžioklės ir gyvūnų apsaugos kriterijų, nepriimtinas. Platų visuomenės interesą parodo ir 2018 metais visuomenininkų inicijuota peticija prieš šį medžioklės būdą, kurią pasirašė virš 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų“, – sako projekto rengėjai Seimo nariai A. Gedvilienė ir M. Majauskas.
Šiuo metu Medžioklės įstatyme yra numatyta, kad Aplinkos ministerija tvirtina Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles, kuriose nustato draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius.
ELTA primena, kad Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pirmadienį įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kurios neleistų aplinkos ministrui tvirtinti leidžiamų naudoti medžioklėje įrankių sąrašo.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė: tvirtinant tvarką dėl medžioklės lankais, nebuvo atlikta analizė
Nevyriausybines aplinkos apsaugos organizacijas vienijanti Aplinkosaugos koalicija teigia, kad, Aplinkos ministerijai patvirtinus Medžioklės taisyklių pakeitimus, įteisinančius medžioklę lankais, nebuvo atlikta pakankama analizė ir sudarytos taisyklės.
„Medžioklė su lankais yra žiaurus būdas ir, ką verta žinoti, kad Lietuvoje nėra žinoma, kaip užtikrinama, kad medžiotojas turi pakankamus įgūdžius. Pradėkime nuo to, kad net su tuo patvirtinimu nebuvo atlikta pakankama analizė ir nebuvo sudarytos taisyklės. Nes jeigu mes lankus išdalinsime bet kokiam medžiotojui, kuris turi galimybę medžioti, tai tikrai bus labai blogai“, – Eltai sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Ji taip pat pakartojo mananti, kad sprendimas turi būti atšauktas.
„Aš manau, kad šis sprendimas turi būti atšauktas. Pagal tai, kaip jis buvo derinamas, kaip vyko teisėkūros procesas, tikrai išviešinsime visus niuansus, nes tai buvo ne diskusija, o ant pasityčiojimo iš aplinkosaugininkų ir visuomenės ribos“, – sakė L. Paškevičiūtė.
Jos teigimu, protokoliniu sprendimu buvo pažadėta, kad medžiotojų atsiųsti pasiūlymai bus derinami su Medžiotojų konsultacine taryba, tačiau posėdis, kur sprendimas būtų derinamas ir diskutuojamas su aplinkosaugininkais, pasak jos, neįvyko.
L. Paškevičiūtė taip pat sakė, kad Europos Sąjungoje yra šalių, kurioje galima medžioklė lankais, tačiau ji labai griežtai reglamentuojama.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pirmadienį po susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu teigė, kad sprendimas įteisinti medžioklę lankais dar nėra priimtas, jis turėtų įsigalioti 2022 metų pavasarį.
Ministras tikino, kad artimiausiu metu planuojama surengti išplėstinį Patariamosios tarybos posėdį, kuriame šis klausimas bus dar kartą apsvarstytas.
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, reaguodami į aplinkos ministro sprendimą savo įsakymu įteisinti medžioklę lankais, parengė kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ministro penktadienį priimto įsakymo teisėtumą, bei teikia Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.
