Manoma, kad dalis žuvų nugaišo įkliuvusios į brakonierių tinklus ar po neršto neradusios maisto. Aplinkosaugininkai paėmė žuvų ir Kuršių marių vandens tyrimus.
Vietomis žuvų pakrantėje guli ne po vieną, o krūvomis. Kai kurios plūduriuoja vandenyje.
Čia žvejojantys žvejai mėgėjai sako, kad gaišenos pamaryje mėtosi jau ne vieną savaitę. Žvejai sako, kad gaišenos į krantą išmestos pasikeitus vėjo krypčiai.
„Kai atvažiuoji pažvejoti – jau pašvinkusios. Matosi, kad čia ne šiandien ir ne vakar išmestos, jos jau padžiūvusios.
O kai uraganinis vėjas, tai ir jūros pakrantė nusėda žuvimis, krevetėmis ir visais kitais gyviais. Čia kranto nėra, krantas išėjimui geras, tai ir išmeta“, – pasakojo žvejas Vygandas.
Nugaišo tik karšiai
Klaipėdos rajono žvejų asociacijos nariai sako, kad tai ne pirmas kartas, kai pakrantę nusėda nugaišusios žuvys. Šįkart bangos išmetė vien tik karšius.
„Jei būtų taršos šaltinis, tai būtų įvairių rūšių ir ešeriai, ir starkiai, o dabar būtent vienos rūšies – karšiai“, – sakė Klaipėdos rajono žvejų asociaijos narys Tomas Navalinskas.
Žvejai spėja, kad dalis žuvų galėjo nugaišti įkliuvusios į brakonierių tinklus, o kitos galbūt neišgyveno po pavasarinio neršto.
„Galima interpretuoti ir dėl neatsakingo verslo, galbūt ir brakonierių. Pastatomos gaudyklės, apima didelį plotą, jos dažniausiai statomos ant tų vietų, kur žuvys neršia, nes dabar neršto metas. Jei netikrinama gaudyklė reguliarai, kai kurios miršta, gal kitos ir natūraliai gaišta“, – tikino T. Navalinskas.
Aplinkosaugininkai dėl kritusių žuvų pradėjo tyrimą. Paimti Kuršių marių vandens ir žuvų tyrimai. Aiškinamasi, dėl ko žuvys nugaišo.
Tačiau mokslininkai sako, kad šis žuvų kritimas – natūralus gamtos reiškinys.
„Žuvis po žiemos būna išsekusi, tai jeigu staiga atšyla vanduo, iš karto organizme padidėja medžiagų apykaita, o maisto daugiau nėra. Tad tos, kurios silpnesnės, gali ir kristi. Taip pat prie to prisideda ir ponerštinis stresas, kadangi ir neršto metu reikia daug energijos žuviai“, – sakė Klaipėdos universiteto žuvininkystės laboratorijos mokslo darbuotojas Antanas Kontautas.
Žuvų gaišenų surinkti pakrantėje neplanuojama. Pasikeitus vėjo krypčiai, Kuršių marių bangos nuo pakrantės gaišenas grąžins į vandenį, kur jos per mėnesį ir suirs.
