Saugomų teritorijų darbuotojai pernai gegužės–birželio mėnesiais iš netinkamose vietose esančių dėčių surinko balinių vėžlių kiaušinius.
Taip daroma, nes kiaušiniams dėtavietėse nesaugu. Vėžliukai išsirita rudenį, o per tą laiką kiaušinius gali išsikasti lapės ar kiti plėšrūnai.
Todėl vėžlių buveinės iš karto uždengiamos apsauginiais tinklais, o iš nesaugiausių kiaušiniai surenkami ir išvežami į Lietuvos zoologijos sode Kaune esantį inkubatorių.
Pernai rudens pradžioje, be jau skylančių vėžliukų kiaušinių, saugiai peržiemoti Zoologijos sode atvežta keliasdešimt iš dėčių gamtoje paimtų jaunų balinių vėžlių.
Jie buvo iškasti iš žemės, nes pasikeitus klimatui kilo grėsmė, kad likę laukinėje gamtoje jauni ropliai gali žūti.
Iš kiaušinių išskilę ir peržiemoję vėžliukai praėjusį savaitgalį sugrįžo į Dzūkijos gamtą: 60 balinių vėžlių apsigyveno Metelių regioniniame parke, 48 – Veisiejų regioniniame parke.
Balinių vėžlių apsaugos projektą nuo 2014-ųjų įgyvendina Metelių regioninio parko direkcija su Lietuvos zoologijos sodu.
Per šį laikotarpį išauginti ir į gamtą išleisti iš viso 824 baliniai vėžliai.
Šįmet balinių vėžlių jauniklius, atvežtus iš Kauno zoologijos sodo, balandžio 19 d. vos vieną valandą buvo galima pamatyti prie Metelių regioninio parko lankytojų centro.
O gamtoje jų būstas yra įslaptintas. Tai – kelios saugomos teritorijos jiems skirtame draustinyje, lankytojams jos nepasiekiamos.
Metelių regioninis parkas yra šiauriausia riba Europoje, kurioje gyvuoja balinių vėžlių populiacija.
Anot parko direktoriaus Ramūno Krugelio, piečiau nuo Lietuvos, Lenkijoje, gamtininkams paprasčiau ir lengviau dirbti.
Pavyzdžiui, Palenkės Polesėje vėžlių apsaugos projektas vykdomas taip: suariamas visas smėlėtas laukas ir į jį vėžliai sueina dėti kiaušinių.
Išsiritę vėžliukai surenkami rudenį: stipresni paleidžiami į balas, o silpnesni, saugiai peržiemoję zoologijos sode, į natūralią gamtą grįžta pavasarį.