Kavarske augantiems upėtakiams šerti skiriamas išskirtinis maistas – ne batonas ir grūdai, o šviežia malta mėsa.
„Miltiniais produktais upėtakių negalima šerti, o mėsa tinka“, – sakė A.Gansiniauskas. Natūralioje gamtoje šios žuvys maitinasi muselėmis ir įvairiomis lervomis, nukrintančiomis nuo šaltinio pakrantėje augančių medžių. Bet ne pro šalį ir papildomas pašaras.
Net 15 vaivorykštinių upėtakių šaltinyje apsigyveno vieno buvusio kavarskiečio iniciatyva. Prieš metus jis čia suleido vos sprindžio dydžio upėtakių.
Iš pradžių nuogąstauta, kad vietiniai žmonės upėtakius kaipmat išgaudys, bet kavarskiečiai jų nelietė. Kavarsko tvenkinyje ir taip yra daug kitų žuvų.
A.Gansiniauskas mielai sutiko pasirūpinti upėtakiais. Kas 2–3 dienas jis ateina žuvų pašerti.
Vienam kartui užtenka 200–300 gramų maltos mėsos. O gal žuvys protingos ir jau įprato tomis dienomis laukti jo, ateinančio su maistu?
Juokdamasis A.Gansiniauskas pasakė, kad ne, bet pridūrė, jog jos tapo „naminukėmis“.
Užtenka į vandenį įmesti šiek tiek mėsos gabaliukų, kai iš karto pasirodo žuvų pulkas.
A.Gansiniauską ypač žavi prie kranto priplaukiančių upėtakių vaizdas. Kuo puikiausiai matyti ir grakščių žuvų nugaros.
Jau anksčiau buvo bandoma įžuvinti šaltinį, tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkme, nes vanduo jame palyginti šaltas.
Kitos žuvys tiesiog nugaišdavo, o upėtakiai kuo puikiausiai jaučiasi vėsiame vandenyje.
