Apie tai galite skaityti čia: gamta/fauna/2020/07/29/news/ornitologai-pasibaisejo-zuvininkystes-ukio-poelgiu-zuvo-dalis-saugomu-upiniu-zuvedru-populiacijos-15786101/"="">gamta/fauna/2020/07/29/news/ornitologai-pasibaisejo-zuvininkystes-ukio-poelgiu-zuvo-dalis-saugomu-upiniu-zuvedru-populiacijos-15786101/"" target="_blank">Ornitologai pasibaisėjo žuvininkystės ūkio poelgiu: žuvo dalis saugomų upinių žuvėdrų populiacijos
Primename, kad Lietuvos ornitologų draugija savo laiške, kurį pasirašė draugijos direktorius Liutauras Raudonikis, teigė: „Ar gali taip būti, kad specialiai rūšiai išsaugoti įsteigtoje teritorijoje šitaip nutiktų ne dėl natūralių veiksnių, bet dėl žmogaus ūkinės veiklos? Sunku suprasti, gėda pasakyti, bet – taip.
2004 m. įsteigtas Vasaknų biosferos poligonas yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis ir skirtas upinių žuvėdrų apsaugai. Upinės žuvėdros čia peri viename tvenkinyje, gana unikaliose buveinėse – ant iš plovų susiformavusių, plūduriuojančių salelių.
Salelės iškyla į vandens paviršių panašiu laiku, kai parskrenda žuvėdros. Ir šiais metais gegužės 15 d. lizduose jau perėjo dauguma šių paukščių. Deja, gegužės 27 d. tvenkinys juodavo tuščias, iš jo buvo visiškai išleistas vanduo ir dėl to kelių šimtų porų paukščių koloniją apleido tiek upinės žuvėdros, tiek rudagalviai kirai. Žuvėdrų kiaušinius bei rudagalvių kirų jauniklius išgrobstė plėšrūnai.
Tvenkinius administruojanti bendrovė UAB „Vasaknos“ apie tvenkinio nuleidimo priežastis nepranešė nei veiklą poligono teritorijoje kontroliuojančiam Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, nei saugomų rūšių būklę poligone stebinčiai Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai.
Tik pradėjus aiškintis aplinkybes, bendrovė nurodė, kad tvenkinyje vanduo išleistas dėl avarijos, išlūžus hidrotechninio įrenginio užtvaroms. Apie birželio 5 d. tvenkinys pradėtas pildyti vandeniu ir pamažu į saleles pradėjo grįžti upinės žuvėdros. Birželio 10 d. lizdus krovė ar pakartotinas dėtis buvo sudėjusios apie 30 žuvėdrų porų, birželio 16 d. apie – 60, o birželio 26 d. – ne mažiau kaip 90 porų. Atrodo, kad buvo galima lengviau atsidusti – nors vėluos, bet žuvėdroms sezonas nebus visiškai prarastas.
Tačiau ilgai džiaugtis neteko. Liepos 17 d. UAB „Vasaknos“ pranešė apie ketinimą vėl išleisti tvenkinio vandenį, motyvuodamos patiriamais nuostoliais. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija tą pačią dieną raštu informavo bendrovę apie pakartotinai perinčias žuvėdras, taip pat nurodė, kad nedarant žalos paukščiams, tvenkinį visiškai išleisti galima ne ankščiau kaip rugpjūčio 10 d. Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato darbuotojai telefonu gavo bendrovės vadovo pažadą pristabdyti tvenkinio nuleidimą.
Nors Vasaknų biosferos poligono nuostatai aiškiai draudžia vykdyti ūkinę veiklą, darančią žalą upinių žuvėdrų populiacijai, bendrovė tvenkinio vandenį išleido jau liepos 23 d. Taigi, saugoma rūšis jos apsaugai skirtoje teritorijoje patyrė dvigubą smūgį. Pražuvus pirmosioms dėtims, neliko galimybių užaugti ir pakartotinų vadų jaunikliams.
Šiuo metu, kai daugelis įmonių savanoriškai savo veiklą orientuoja žaliojo kurso link, toks UAB „Vasaknos“ elgesys ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir yra amoralus, trumparegiškas, teršiantis bendrovės reputaciją. Beje, tai ne pirmas kartas, kai bendrovės veikla kertasi su upinių žuvėdrų apsauga. Tikimės, kad veiklą Vasaknų biosferos poligone kontroliuojanti institucija imsis visų reikiamų veiksmų tiriant šį pažeidimą".
Žuvininkystės ūkis pateikė savo versiją
Portalas lrytas.lt pasiteiravo UAB „Vasaknos“ dėl situacijos paaiškinimo bei atsakymo į klausimą, kodėl nebuvo laiku imtasi priemonių upinių žuvėdrų apsaugai UAB „Vasaknos“ žuvininkystės ūkyje?
Bendrovė portalui lrytas.lt pateikė tokį atsakymą: (kalba netaisyta – red. past.)
„UAB „Vasaknos“ įkurta 1993 metais, buvusiame Vasaknų valstybiniame žuvininkystės ūkyje. Veiklai vykdyti Bendrovė nuomoja iš valstybės 1487,52 ha. žemės, (už kurią moka nemažus žemės nuomos mokesčius , kiekvienais metais apie 20 tūkst. Eur) iš jų apie 1200ha plota užima tvenkiniai.
UAB „Vasaknos“ vykdoma ūkinė veikla – žuvų veisimas, jų auginimas tvenkiniuose ir baseinuose, žuvų pardavimas, todėl tvenkinių užpildymas bei nuleidimas yra gamybinio proceso dalis. Šiaip sau vanduo nepildomas ir nenuleidinėjamas – viskas daroma nustatyta tvarka apie tai informuojant AAD teritorijų padalinį.
Pažymime, kad Bendrovėje susidarius kritinei situacijai buvo būtina nuleisti vandenį, todėl 2020-07-16d. UAB „Vasaknos“ Išsiuntė raštiška pranešimą Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai; Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybai, dėl kokių priežasčių UAB „Vasaknos“ nuo Liepos 20d. pradės žeminti G-2 tvenkinį, paaiškiname kad pastebėjus dėl ankščiau įvykusios avarijos G-2 tvenkinyje kurios metu buvo nužemintas vanduo likusios žuvys dėl patirto didelio streso nebesimaitino, jas baido ir naikina paukščiai, ko pasekoje dėl nepakankamo vandens kiekio tvenkinyje žuvis gali žūti. Todėl buvo priimtas sprendimas gelbėti likusias žuvis. Juk reikia išgyventi šiuo visiems sunkiu metu, mokėti mokesčius bei algas 50-čiai darbuotojų.
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija atsakydama į raštą tik iš savo pozicijos atrašė (neaišku kuo remiantis) ir nurodė tvenkinio nežeminti motyvuodama, kad žuvėdrų apsaugai būtina užtikrinti, kad salos, kuriose peri upinės žuvėdros būtų apsuptos vandens ne mažiau nei 50m atstumu arba vandens gylis aplink salas butu ne mažesnis kaip 0,5m ir ne trumpiau kaip iki rugpjūčio 10d.
Ar tikrai Bendrovės ūkinė veikla pablogino gyvenimo sąlygas žuvėdrų ar kitų žuvilesių paukščių?
Gavus atsakymą, Liepos 17 d. G-2 tvenkinyje patikrinome esančias saleles ir jose nebuvo pastebėta perinčių paukščių o jų jaunikliai skraidantys ir gali puikiai pasirūpinti savimi.
Išleidus G-2 tvenkinį atsivėrė dumble esantis visavertis maistas dėl to paukščiams tik pagerėjo sąlygos maitintis, stiprėti ir išgyventi. Tvenkinio dugnas nuleidus vandenį yra iš skysto dumblo per kurį kol neišsausės plėšrūnai patekti iki salelių kuriose būna jaunikliai niekaip negali, mūsų manymu gyvenimo sąlygos buvo net pagerintos.
Eilę metų bendrovė dėl Vasaknų biosferos poligono patiria didžiulius nuostolius. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija sėkmingai augina ir veisia didžiules kolonijas žuvilesių paukščių UAB „Vasaknos“ sąskaita. Vien tik per 2020 m. Bendrovė patyrė apie 200 tūkst. Eur nuostolių tik dėl Vasaknų biosferos poligono.
Šių metų pavasarį suvežus iš inkubatoriaus saugomų žuvų rūšis: sibirinius eršketus ir sterles, kurių svoris 3-4 g ir į tvenkinius karpiukus kurių svoris 1-3 g, juos užpuolė iš Vasaknų biosferos poligono atskridę saugomi žuvilesiai paukščiai. Netekome apie 15 tukst. vnt. sibirinių eršketų, 3 tūkst. vnt. sterlių jauniklių. Taip pat nuolat patiriami nuostoliai dėl paukščių išgaudomų šiųmečių karpiukų.
Išgaudžius G-2 tvenkinį kuriame yra pagrindinės upinių žuvėdrų, mažujų kirų kolonijos bei begalė kitų žuvilesių paukščių netekome 100% šių metų lydekų šiūmetukų. ( Į minėta tvenkinį buvo įleista 3 mil. lydekų jauniklių, realus užauginimas tvenkinyje 5%, tad apie 150tukst. Vnt. netekome nes juos lengvai išlesė paukščiai.)
Tad apie kokį žuvėdrų ir kirų gyvenimo sąlygų bloginimą kalbame? Bendrovė suteikia paukščiams visapusį pilnavertį gyvenimą savo sąskaita. O realybė tokia, kad paukščių daroma žala akvakultūroje jau darosi per didelė našta verslui be žalos kompensavimo.
Atkreipiame dėmesį , kad Nekilnojamo turto registro duomenų bazes išrašo duomenis žuvininkystės tvenkinys G-2 yra žemės sklype, kuriam taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąraše nėra paminėta jokių saugomų teritorijų kategorijų. Vasaknų biosferos poligonas apimantis ir tvenkinio G-2 plotą, įkurtas 2004m remiantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 5str.1d.5p. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais apsaugos sutartis, kuriomis įsteigtoje saugomoje teritorijoje individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje.
Minėta tvarką nustato 2014-05-28 Vyriausybės nutarimas Nr. 484 „Dėl apsaugos sutarties dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų formos patvirtinimo“.
Vadovaujantis šio nutarimo nuostatomis apsaugos sutarties sudarytoja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tačiau tokios ar panašios sutarties su UAB „Vasaknos“ Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nėra sudariusi ir jokių veiklos ribojimų nėra apibrėžta, todėl Bendrovė nepadarė jokio pažeidimo“.
Portalas lrytas.lt kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą bei Sartų ir Gražutės regioninio parko direkciją dėl UAB „Vasaknos“ veiksmų ir Lietuvos ornitologų draugijos skundo su reikalavimu ištirti susidariusią situaciją.
Už gamtosaugos nusižengimus gresia baudos
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė tegė: „Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išsiuntė raštą Aplinkos apsaugos departamentui, kad pagal Vasaknų biosferos poligono nuostatus (8 ir 11 punktai) – biosferos poligono teritorijoje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, o fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn LR įstatymų nustatyta tvarka“.
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos vyr. specialistė Daiva Norkūnienė, portalo lrytas.lt paklausta, kodėl nebuvo nebuvo laiku imtasi priemonių upinių žuvėdrų apsaugai UAB „Vasaknos“ žuvininkystės ūkyje, teigė:
„Iš saugomų teritorijų institucijų pusės buvo reaguojama iš karto ir imtasi visų teisinių priemonių. Tvenkinį nuleidus pirmąjį kartą gegužės pabaigoje, apie tai Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija (SGRPD) iš karto pranešė veiklą Vasaknų poligone kontroliuojančiai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD).
AAD Utenos valdyba teritorijoje atlikusi neplaninį patikrinimą pranešė, kad vandens nuleidimas iš tvenkinio nebuvo tyčinis ar suplanuotas, tai įvyko dėl avarijos lūžus medinėms hidroįrenginio dalims, bei kad padarytos žalos aplinkos komponentams nenustatė.
Antrą kartą vanduo iš tvenkinio išleistas suplanuotai. Apie tai UAB „Vasaknos“ pranešė tiek SGRP direkcijai tiek AAD Utenos valdybai. SRGP direkcija tą pačią dieną informavo visas suinteresuotas šalis (UAB „Vasaknos“, AAD Utenos valdybą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (VSTT), Lietuvos ornitologų draugiją) apie esamą situaciją, bei nurodė, kad vanduo tvenkinyje negali būti nuleistas iki rugpjūčio 10 d. nes taip būtų pakenkta pakartotinai perinčioms upinėms žuvėdroms.
VSTT raštu kreipėsi į AAD, ragindama imtis teisinių veiksmų, kad būtų užtikrinta palanki upinių žuvėdrų buveinių būklė. VSTT atstovas taip pat kalbėjo telefonu su bendrovės vadovu, bei buvo gavęs žodinį pažadą, kad tvenkinio vanduo nebus išleistas, taip kaip planavo bendrovė“.
Anot D. Norkūnienės, už suplanuotą tvenkinio nuleidimą antrą kartą nepaisant SGRP prieštaravimų atsakinga UAB „Vasaknos“.
„Teisinių veiksmų dėl šio pažeidimo turi imtis AAD. Padarytą žalą turėtų nustatyti ir įvertinti AAD Utenos valdyba. Kol kas dėl galimos padarytos žalos nebuvo konsultuotasi su SGRPD ar VSTT. Jei žala bus nustatyta, ją atlyginti turės UAB „Vasaknos“, – teigė D. Norkūnienė.
Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą
Portalui lrytas.lt Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė teigė, Utenos valdyba atlieka tyrimą dėl UAB „Vasaknos“ veiksmų, kai iš Vasaknų biosferos poligone esančio tvenkinio G-2, kuriame gyvena upinių žuvėdrų ir mažųjų kirų populiacija, buvo išleistas vanduo.
„Siekiant įvertinti, ar buvo padaryta žala (jei taip – kokia konkreti) minėtų paukščių populiacijai, Valdyba kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Vasaknų biosferos poligono monitoringą vykdančią Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkciją dėl konkrečių padarytos žalos faktų – t. y., kiek dėl šios priežasties žuvo ar buvo sunaikinta šių saugomų paukščių rūšių individų, dėčių, lizdaviečių ir kuo pasireiškė Vasaknų biosferos poligono nuostatuose įvardytos nurodytų rūšių ir buveinių apsaugos būklės pablogėjimas.
Gavus atsakymą, bus atliekamas administracinis tyrimas“, – portalui lrytas.lt teigė Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių vyr. specialistė J. Jasiūnienė.
