„Į jūrą pirmiausia paleidžiame tuos ruoniukus, kurie sveria ne mažiau 40 kilogramų“, – sakė muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Šių metų pavasarį Jūrų muziejaus specialistų pagalbos prireikė 20-iai išsekusių ruonių jauniklių. Vienas iš jų neišgyveno. Pirmą kartą muziejininkams teko rūpintis ruoniuku, kuris nesvėrė ne dešimties kilogramų.
„Visi ruoniukai turėjo labai daug bėdų. Be jau įprastų – išsekimo, viduriavimo – prisidėjo ir Pox virusas (panašus į vėjaraupius), ir tai, kad dėl vietos stokos jie gyveno susigrūdę, todėl lengvai užsikrėsdavo vienas nuo kito. Be to, jų charakteriai skirtingi – ne kiekvienas kovoja dėl maisto, todėl būdavo apstumdomas piktesnių ir tokiam nepavyko priaugti reikiamo laisvei svorio“, – Jūrų muziejaus pranešime cituojamas A. Grušas.
Kol statomos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, ruoniukai gydomi viename iš kabinetų, kur įrengtos dvi vonios, administracijos pastate, paskui iškeliauja į karantino patalpas ir į baseiną muziejuje.
Visi ruoniukai gydyti antibiotikais.
Likusieji ruoniukai bus paleisti į Baltiją tada, kai jiems pavyks priaugti reikiamą svorį.
„Ruoniukai maitinami nedidelėmis silkutėmis. Kiekvienam jų parai reikia mažiausiai trijų kilogramų“, – teigė muziejaus specialistas.
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
