Griežlė, kurapka ir vištvanagis prieš du ar tris dešimtmečius buvo gana gausiai Kauno pakraščiuose pasirodydavę sparnuočiai.
Tačiau jau kuris laikas jie įtraukti į Raudonąją knygą.
Suartos pievos išdraskė griežlių lizdus, plėšrieji vandens paukščiai, tokie kaip nendrinė lingė, nusausintose pelkėse vis sunkiau randa maisto.
Čiulbesių mieste mažėja
Žemųjų Šančių gyventojas, biologijos mokslų daktaras Darius Batulevičius jau dešimtmetį stebi, fotografuoja apylinkės sparnuočius.
„Prieš dešimtį metų pavasarį Nemuno upės pakrantės Šančiuose aidėdavo nuo smulkiųjų giesmininkų – lakštingalų ir karklinių nendrinukių balsų. Prieš kelerius metus prasidėję intensyvūs želdinių kirtimai išstūmė šiuos paukščius iš pakrančių. Šių metų pavasarį lakštingalos šioje Nemuno upės atkarpoje jau nebuvo girdimos“, – kalbėjo gamtininkas.
Pasigrožėkite užburiančiais vaizdai: Lietuvoje tai vyksta tik kartą per metus
Kitas pavyzdys, anot D.Batulevičiaus, – reta, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir Europos mastu saugoma griežlė. Dar neseniai šio paukščio balsas dažnai buvo girdimas Kauno mieste, aukštesnėje Nemuno pakrantės žolėje.
Retas atvejis, kad toks paukštis sutinkamas didelio miesto teritorijoje. Tačiau pastaraisiais metais griežlę Kaune išgirsti galima labai retai.
Neliko žaliuojančių pievų
Tado Ivanausko muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis aiškino, kad paukščiai nukenčia ir dėl monokultūrų sėjomainos. Tai yra kai laukai apsėjami vien kviečiais, rapsais ar kitomis žemdirbystės kultūromis.
Sparnuočiai netenka peryklų arba mitybos šaltinių. O paukščiams geriausiai tinka pievos, kuriose žaliuoja įvairūs augalai.
Kurapkos neteko pievų, juodieji gandrai, vištvanagiai, jūriniai ereliai – smulkių graužikų. Kadaise medžiotojų mėgstamas tetervinas aptinkamas nebent draustinyje, apimančiame Kauno, Jonavos ir Kaišiadorių rajonus.
Išnyks ir lakštingalos?
D.Batulevičius pritarė, kad paukščiai nyksta netekę buveinių ir trikdomi perėjimosi metu.
Ekspertai ragina gelbėti gamtą – padėtis katastrofiška, visa tai atsilieps žmonijai
„Natūralu, kad iškirtus pakrančių medžius – gluosnius, ievas, nepalikus nė vieno krūmo pakrantėje išnyks lakštingalos, nes ten jos suka lizdus.
Pakrančių paukščius neigiamai veikia ir užliejamų pievų šienavimas nepaliekant aukštesnės žolės palei vandenį arba net įvažiuojant traktoriumi į vandenį. Visur trumpai nupjovus pakrantės žolę paukščių sumažės, nes jie nebegalės prisiglausti ir susirasti maisto. Trumpai nušienautose pakrantės vietose griežlės nesilankys, nes aukšta pakrantės žolė yra jų buveinė“, – kalbėjo D.Batulevičius.
Ornitologų bendruomenė nerimaudama stebi ir Nemuno salos urbanizaciją ir planus iškelti „Kauno grūdų“ įmonę iš Nemuno pakrantės.
Susiję straipsniai
Šios teritorijos taip pat svarbios ne tik vandens ir pakrančių, bet ir kitiems paukščiams. Pavyzdžiui, Nemuno saloje ir jos apylinkėse lankosi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos kurapkos.