Tad kas yra ta medžioklė?
Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena medžiotojai, „Žemaičiui“ papasakojo Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Saulius Vengalis. Pasak jo, nors situacija dėl plintančio koronaviruso tiek Plungės rajone, tiek visoje Lietuvoje išlieka labai sudėtinga, medžiotojai draudimų rengti kolektyvines medžiokles nėra sulaukę.
S. Vengalio nuomone, medžioklės negalima tapatinti nei su sportu, nei su renginių organizavimu. Žmonės medžiojo dar prieš mūsų erą ir tai buvo svarbiausias pragyvenimo šaltinis, turėjęs didelę ūkinę reikšmę. Anuomet taip šeima buvo aprūpinama maistu ir apranga.
Aišku, dabar tokios būtinybės nebėra ir retas rajono medžiotojas į mišką traukia tik tam, kad prasimanytų mėsos. Medžioklė šiandien įvardijama kaip ūkinė veikla, kurios negalima stabdyti. Tokia yra šiandieninė medžiotojų organizacijų ir valdžios institucijų pozicija.
Nors daugelis medžioklę įvardija kaip pramogą, laiko gamtoje praleidimo būdą, anot pačių medžiotojų, ji yra kur kas daugiau. Tai valstybės medžiotojams patikėta gamtosauginė funkcija, reguliuojanti perteklines gyvūnų populiacijas, kad jos nedarytų žalos nykstančioms gyvūnų, augalų ir paukščių rūšims. Taigi šiuolaikiniams medžiotojams būtina pasižymėti ne tik akies taiklumu, bet ir išmanyti gamtoje vykstančius procesus, turėti tam reikalingų žinių bagažą.
Ne visi medžioklės būdai efektyvūs
Plungės medžiotojų ir žvejų draugija po savo sparnu glaudžia 19 medžiotojų būrelių. Kol kas visi jie aktyviai medžioja ir ginklų į saugyklas ilgam nededa. Kadangi medžiotojai sulaukė tik rekomendacijų nerengti kolektyvinių medžioklių, savaitgaliais mūsų rajono miškai aidi nuo skalikų lojimo ir medžiotojų paleistų šūvių. Kitaip sakant, medžioklė su varovais dabar – pačiame įkarštyje.
„Draudimų medžioti draugija nesulaukė. Aš taip pat uždrausti to negaliu. Su visais rajono būrelių vadovais kalbėjau, visus perspėjau, kad atsakomybė krenta ant jų pečių. Jeigu jie sugeba organizuoti saugią medžioklę, nenusižengiant karantino reikalavimams, kodėl gi ne?!“ – įsitikinęs S. Vengalis.
Ne paslaptis, kad kolektyvinių medžioklių ypač laukia ūkininkai, kurių auginamoms grūdinėms kultūroms bei pievoms šernai padaro nemenkų nuostolių. „Medžioklės varant yra pats geriausias būdas mažinti tiek šernų, tiek kanopinių žvėrių populiaciją, nes kiti medžioklės būdai – tykojimas ar laukimas bokšteliuose – nėra tokie efektyvūs. Vienu varymu galima nušauti net du tris šernus, o sėdėdamas bokštelyje geriausiu atveju sumedžiosi tik vieną“, – kolektyvinių medžioklių naudą aiškino pašnekovas.
Laiko likę ne tiek ir daug
Medžioklė su varovais leidžiama iki sausio 31 dienos. Atrodytų, laiko pasidžiaugti ja ir įvykdyti nustatytas normas – į valias, tad gal reikėtų sutrumpinti šį terminą ir, kaip prioritetą iškėlus savo bei aplinkinių saugumą, pasirinkti alternatyvius medžioklės būdus?
Tačiau, pasak draugijos pirmininko, viskas nėra taip paprasta. Gyvūnai medžiojami tik pagal nustatytus grafikus. Pavyzdžiui, briedžių pateles galima medžioti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., o patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 dienos. Be to, kiekvienam būreliui pagal jam skirtą medžioklės plotą nustatytas ir tam tikras galimų sumedžioti kanopinių žvėrių skaičius.
„Tas limitas ne šiaip sau skiriamas. Kai žvėrys padaro nuostolių žemės ūkiui ar žalą miškui, kreipiamasi į mus – medžiotojus. Tada komisija tikrina, ar būrelis sumedžiojo nustatytą žvėrių skaičių. Jei jis limito neišnaudoja ir tokia situacija pasikartoja kelis kartus, gali atsisveikinti su jam skirtais medžioklės plotais, kaip negebantis laiku ir tinkamai organizuoti medžioklių“, – subtilybes aiškino S. Vengalis.
Saugi medžioklė reikalauja vadovo išmonės
Nors mūsų rajono medžiotojai į miškus traukia kaip įprasta šiuo metų laiku, bet pandemija ir jiems jau padiktavo savo sąlygas. Medžioklės metu medžiotojai privalo laikytis visų karantino režimo reikalavimų – nesiburiuoti didesnėmis kaip 5 asmenų grupėmis, vengti tiesioginio fizinio kontakto su kitais žmonėmis, dėvėti apsaugos priemones, laikytis didesnio nei 2 metrų atstumo nuo kito žmogaus, bendrauti su juo ne ilgiau kaip 15 minučių ir būtinai laikytis asmens higienos.
Į medžioklę karantino metu siūloma vykti kiekvienam savo transportu. Organizuoti ilgus varymus, taip išvengiant kontaktų. Prie sumedžioto žvėries rekomenduojama dirbti tik minimaliam medžiotojų skaičiui, geriausia – vienam. O svarbiausia – susilaikyti nuo susibūrimo žvėrienos tvarkymo patalpose ir medžiotojų nameliuose.
Regis, reikalavimai nesudėtingi ir aiškūs, tik ar medžiotojams pavyksta jų laikytis? Juk, pavyzdžiui, sumedžiojus briedį darbo pakanka net penkiems vyrams.
„Medžioti saugiai yra įmanoma, reikia tik geros strategijos ir noro. Aišku, medžioklė karantino metu reikalauja didesnės būrelio vadovo išmonės, reiklumo ir principingumo. Aš kaip ir visi – sėdžiu prilipęs prie kompiuterio ekrano, stebiu situaciją Lietuvoje, seku informaciją, o gautas rekomendacijas iškart perduodu būrelių vadovams“, – patikino S. Vengalis.
„Jei iš valstybės institucijų sulauksime draudimo, tai ir nemedžiosime. Bet jei uždraus medžioklę, o medžiojimo terminai nebus pratęsti, tada neprivalėsime atlyginti gyvūnų padarytos žalos“, – pridūrė.
