Į ornitologų rankas pakliuvo ypatingas svečias iš Šiaurės – tūbuotasis suopis

Orams vis labiau šąlant ir vandens telkiniams traukiantis ledu, ornitologai ragina gyventojus nešerti paukščių. Numesdami batono gabalą ar kito maisto, jūs darote meškos paslaugą sparnuočiams, kurie įpranta laukti maisto ir neišskrenda žiemoti. Atėjus dar didesniems šalčiams, daugumos tokių pasilikusių paukščių laukia pražūtis.

 Tūbuotasis suopis pats į tinklus neįskrido, ornitologui V. Eigirdui teko jo paieškoti pievose.<br> Ventės rago ornitologinės stoties/Wikipedia nuotr.
 Tūbuotasis suopis pats į tinklus neįskrido, ornitologui V. Eigirdui teko jo paieškoti pievose.<br> Ventės rago ornitologinės stoties/Wikipedia nuotr.
 Tūbuotasis suopis pats į tinklus neįskrido, ornitologui V. Eigirdui teko jo paieškoti pievose.<br> Ventės rago ornitologinės stoties/Wikipedia nuotr.
 Tūbuotasis suopis pats į tinklus neįskrido, ornitologui V. Eigirdui teko jo paieškoti pievose.<br> Ventės rago ornitologinės stoties/Wikipedia nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Rūta Ožerinskė, silutesnaujienos.lt

Dec 17, 2020, 3:44 PM, atnaujinta Dec 17, 2020, 3:48 PM

Plasnoja kaip drugeliai

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas pasakojo, kad tūbuotieji suopiai žiemos metu Pamario krašte nėra retenybė, tik kad Ventės rage niekada sugauti nebuvo. Šie plėšrūnams priskiriami paukščiai peri Skandinavijoje, į Lietuvą atskrenda žiemoti. Artimiausias tūbuotojo suopio giminaitis yra paprastasis suopis, kuris Lietuvoje peri ganėtinai plačiai.

Dabar važinėjant po laukus galima pamatyti tiek paprastųjų, tiek tūbuotųjų suopių. Svečių iš Šiaurės išskirtinumas – šviesesnis antuodegis, kuris išryškėja kylant.

Suopiai nėra išrankūs maistui, dažniausiai maitinasi peliniais graužikais ar smulkių gyvūnų maita. Šie paukščiai sugeba plasnoti vienoje vietoje, kaip drugeliai. Dažnai jie pakimba ore ir stebi pievas. Jeigu pamato pelytę, būdami ore apskaičiuoja atstumą iki jos.

„Žiemos metu sutikti tūbuotąjį suopį nėra retas atvejis, bet pagauti sudėtingiau“, – pasakojo V. Eigirdas.

Ornitologai plėšrūno važiavo gaudyti su specialia gaudykle. Pagavę sužiedavo ir paleido.

Prašo nešerti vandens paukščių

Kai atšalo orai, ledukas aptraukė vandens telkinius, Pamario pievose pasirodė šimtai strazdų. Pasak V. Eigirdo, jeigu pašals labiau, šie paukščiai skris daug piečiau, jei atšils galbūt apsistos ilgiau. Strazdai netolimi migrantai.

Laukuose galima pamatyti ir pulkus varnėnų, pempių. Jeigu būtų šalta žiema ir daug sniego, šie paukščiai jau būtų pasitraukę.

Galima sakyti, kad karantinas paukščių gyvenimo nekeičia, tačiau jie turi savas ligas, pavojus. Vandens sparnuočiams ypatingai pavojingas paukščių gripas, kurio protrūkiai buvo Vokietijoje, Lenkijoje. Pabrėžtina, kad žmogui ši liga nepavojinga.

V. Eigirdas ornitologų vardu perduoda prašymą – nemaitinti vandens paukščių. Antys, gulbės, kiti vandens paukščiai pripranta laukti žmonių atnešto maisto ir neišskrenda žiemoti. Vėliau, orams atšalus dar labiau, jų laukia pražūtis.

Ypatingai apie tai kalbėti svarbu šiuo metu, kai vandens telkiniai dar tik pradeda užsitraukti ledu. Paukščiai neras maisto ir didžioji dalis jų pasitrauks, bet jeigu žmonės lesins, pamėtys batono, norėdami gero tik pakenks.

Ši problema opi didžiuosiuose miestuose, ir Šilutėje, kur prie parko tvenkinių antys rypuoja taip nušertos, kad primena namines vištas. Pavyzdžiui pernai Kaune liko žiemoti apie 1500 gulbių, tokiame paukščių sambūryje buvo rastas ir paukščių gripo atvejis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.