Gruodžiui artėjant link vidurio, Nemune, meldyne ties Žemaisiais Šančiais, žiemai įsikūrė garniai. Tai pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto žmogaus anatomijos dėstytojas biologas Darius Batulevičius.
Kauniečio laisvalaikio pomėgis yra fotografuoti gamtą ir paukščius, todėl jis nieko nelaukdamas įamžino gražuolius garnius. „Laikinajai sostinei“ biologas papasakojo, kuo jie ypatingi.
Šie paukščiai yra dviejų rūšių – pilkieji ir didieji baltieji garniai.
Žiemą Kaune garnių sutinkama visoje Nemuno upės atkarpoje nuo Kauno hidroelektrinės. Šančiuose jie įsikūrė meldyne, esančiame tarp Šančių ir Panemunės, ties Jiesios kraštovaizdžio draustiniu ir Šančių mokykla.
Biologas pasakojo, kad garnių Kaune galima pamatyti ištisus metus. Tiesa, vasarą, perėjimo metu, jų būna nedaug, nes jie peri kitur. Garnių pagausėja rudenį migracijos metu.
„Šią žiemą Šančiuose žiemoja apie 30 pilkųjų ir apie 10 baltųjų garnių.
Pilkieji garniai šioje pakrantėje žiemodavo ir anksčiau. Baltuosius, žiemojančius Šančiuose, pats pamačiau pirmą kartą“, – sakė D.Batulevičius.
Pasak biologo, šiems paukščiams čia patinka, nes yra saugu ir užtenka maisto. Garniai minta smulkiomis žuvimis, o meldyne žuvyčių daug.
„Taupydami energiją garniai stoviniuoja ant vienos kojos, kojas pakeičia ir pašildo. Kartais pažvejoja: įtemptai stebi vandenį ir staigiu lyg spyruoklė kaklo judesiu sugauna žuvį. Kaip socialinė grupė, garniai kartais patriukšmauja, pasipyksta, vienas kitą pagainioja. Juos įdomu ir nenuobodu stebėti“, – pasakojo D.Batulevičius.
Miestiečiai neturėtų garnių baidyti, reikia saugoti ir vedžiojamus šunis, kad jie paukščių negąsdintų. Žvejai taip pat neturėtų brautis į meldyną tarp žiemojančių paukščių.
„Nereikėtų baimintis, kad garniai sušals. Jei meldynas ir užšaltų, paukščiai pasitrauktų prie atviro vandens“, – sakė biologas.
