Unikalus Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių projektas „Pažink pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu“, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“, suteikia galimybę nuotoliniu būdu pakeliauti po užlietas Nemuno deltos apylinkes, pasigrožėti nepaliestos gamtos mistika ir į gimtinę sugrįžusiais paukščiais.
Pamario krašte potvyniai kasmet užvaldo kelis šimtus kvadratinių kilometrų laukų, pievų ir miškų.
Pavasario polaidis, užliedamas Nemuno deltos apylinkių pievas, laukiniams paukščiams jų veisimosi laikotarpiu sukuria saugų prieglobstį.
Kaip tik šiuo metų laiku čia suintensyvėja sparnuočių būriavimasis.
Specialiai projektui sukurtame internetiniame tinklalapyje www.pauksciukelias.lt gamtos mylėtojai, paukščių stebėtojai, ornitologai, tiesiog smalsūs suaugusieji ir vaikai gali stebėti visa parą vykstančią tiesioginę potvynio transliaciją, grožėtis vaizdo klipais apie šį laukinės gamtos kampelį.
Tinklalapyje taip pat galima rasti daug įdomios informacijos apie paukščius, sužinoti, kuris kaimas potvynio metu virsta sala ir kuriems sparnuočiams labiausiai patinka užlietos teritorijos.
Laukinių paukščių gausybė užlietose Sausgalvių pievose užgniauš kvapą
Kai pavasarį Nemuno deltos upės apsemia pievas, Sausgalvių kaimas, esantis 8 km į pietus nuo Šilutės, tampa sala.
Vietovės pavadinimas greičiausiai iš dalies susijęs ir su tuo , kad per potvynį šiame kaime vis dėlto gali išlikti sausas.
Užlietos Sausgalvių pievos labiausiai vilioja paukščius. Prieš šešiolika metų čia įkurtas pievų botaninis- zoologinis draustinis, kuris ypač traukia migruojančius sparnuočius.
Prasidėjus potvyniui užlietose pievose nutūpia pulkai gražuolių gulbių, sukiojasi įvairių rūšių antys, būriuojasi ir klega žąsys, o kalvelėse ilsisi tilvikai.
Stulgiams ir meldinėms nendrinukėms šis draustinis tampa tikru prieglobsčiu: abi rūšys jau įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Stebint paukščius užgniauš kvapą jų gausa ir laisvė.
Be to, neretai šiose pievose mėgsta apsilankyti stirnos. Jei labai pasiseks, galėsite išvysti ir briedį. Ornitologai atskleidžia, kad yra tikimybė virš užlietų Sausgalvių pievų pamatyti erelį, išsiruošusį medžioti. Tad nepamirškite pažiūrėti į dangų.
Mistinį įspūdį paliks Medžioklės pelkės rezervatas ir jo sparnuoti gyventojai
Netoli Sausgalvių pievų galėsite pasigėrėti dar vienu įspūdingu gamtos kampeliu – Medžioklės pelkės rezervatu.
Tai mistinį įspūdį kuriantis pelkėtas miškas. Į šią aukštapelkę, apsuptą mišrių miškų, patekti draudžiama, tačiau po ją galima pasižvalgyti nuo rezervato pakraščio ar pasigrožėti projekto www.pauksciukelias.lt vaizdo klipuose.
Medžioklės pelkę ypač pamėgę saugomų rūšių gyvūnai ir paukščiai. Čia galite išvysti retai kitur matomą tikutį, besipuikuojantį dryžuota krūtine.
Galbūt jus pasitiks ir nustebins aukso dėmelėmis pasipuošę dirviniai sėjikai, mėgstantys telktis į būrius?
Jei būsite atidūs, ant medžio šakos tikrai pastebėsite vos keliasdešimt gramų sveriančią plėšriąją medšarkę, įtrauktą į Lietuvos raudonąją knygą. Šį pilkai baltą paukštelį galite atpažinti iš juodos juostelės, jungiančios akis, ir dviejų baltų juostelių ant sparnų.
Gali būti, kad jūsų dėmesį atkreips virš lauko tyliai sklandanti javinė lingė– migruojančios ir retai Lietuvoje perinčios vanaginių paukščių rūšies atstovė.
