Baltijos senbuviams – riesta
Manoma, kad pilkieji ruoniai Baltijos jūroje apsigyveno prieš 10 tūkstančių metų. Dabar jie dažniausiai telkiasi Botnijos, Suomijos, Rygos įlankose, nardo prie pietinių Danijos ir Švedijos pakrančių. Pavasarį, kai prasideda ruonių migracija, šie gyvūnai pasirodo ir Lietuvos vandenyse.
Dėl klimato atšilimo, intensyvios laivybos ir žvejybos, jūros teršimo nuodingomis medžiagomis ir kitokių negatyvių žmogus veiklos padarinių pilkųjų arba ilgasnukių ruonių populiacija sumenko.
Pasitaiko įvairių nelaimių – sužaloti ruoniai, per smarkesnes audras jūroje pasimetę jaunikliai galynėdamiesi su bangomis nusilpsta, išmesti į krantą žūsta.
Anksčiau ruoniai buvo medžiojami. Ir dabar aptinkama į krantą išmestų ruonių su šautinėmis ir pjautinėmis žaizdomis. Aplinkosaugininkai įtaria, jog tai – jūroje savo tinklus saugančių menkių gaudytojų darbas.
Skandinavijoje ruonių medžioklė iki šiol neuždrausta – tam tikru laiku, reguliuojant gyvūnų populiacijas, medžiotojams leidžiama iš valčių laidyti kulkas į Baltijos senbuvius, nors jie įrašyti į Raudonąją knygą.
Vienas kabinetas – ruoniams
„Sužeistų ir pasimetusių ruonių jauniklių vis daugėja. Ekologinė situacija blogėja, todėl bandome gelbėti į mūsų pakrantes išmestus gyvūnus – juos galima išgydyti, reabilituoti ir vėl paleisti į laisvę“, – kalbėjo LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas.
Lietuvos pakrančių ruože, nesiekiančiame ir šimto kilometrų, kasmet aptinkama apie dvidešimt leisgyvių ruoniukų. Juos išvydę žmonės jau žino, ką daryti – iškart praneša Jūrų muziejui.
Atvykę darbuotojai gyvūnus perkelia į baseinus, kuriuose šie atsigauna, o kai sustiprėja, paleidžia atgal į Baltijos jūrą.
„Jaučiame ne tik moralinę atsakomybę, bet ir tiesioginę pareigą ne žodžiais, o darbais prisidėti saugant nykstančių pilkųjų ruonių populiaciją“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Sužeisti ir nusilpę ruoniai atgauna jėgas LJM administracijos pastate – darbuotojams susispaudus, viename kabinete jiems įrengtos kelios vonios. Prižiūrėtojams jaunikliais tenka rūpintis dieną ir naktį.
Piktžaizdė virsta gydykla
„Ankštos patalpos tik iš bėdos pritaikytos jūros gyvūnų reabilitavimo reikmėms. Iš tikrųjų reikia erdvesnių, specialiai įrengtų, aprūpintų reikiama technika“, – kalbėjo beglobių ruoniukų tėvu vadinamas A.Grušas.
Jau seniai galvoję apie šiuolaikišką ruonių gydyklą muziejaus specialistai džiaugiasi, kad jų svajonė virsta tikrovė. Kopgalyje, šalia delfinariumo pastato, jau įsibėgėjo jūros gyvūnų reabilitavimo centro statyba.
Pernai startavusios projekto, kurį finansiškai remia Aplinkos ministerija, vertė siekia apie tris milijonus eurų.
Statinys kyla ten, kur dunksojo Žuvininkystės laboratorija. Gelžbetoniu išklotame 10 metrų gylio baseine buvo tobulinami elektrožūklės metodai, kuriais pasinaudoję žvejai grobuoniškai siaubdavo pasaulio vandenynus.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitavimo centro patalpos užims tik trečdalį didžiulio, dar sovietmečiu statyto, o vėliau apleisto, baisiausia Kopgalio piktžaizde virtusio elektrožūklės baseino, kurio plotas siekia apie 1,4 hektaro.
Šalia dar norima įrengti žmonių poilsiui, terapijai, atrakcijoms ir pramogoms skirtą LJM centrą su geoterminio vandens maudyklėmis, bet tai – tolimesnės ateities reikalas.
Žada gelbėti ir sparnuočius
Šiuolaikiškos formų statinio projektą parengė klaipėdiečių architektų įmonė „Arkcho“ (vadovas Stanislovas Lukšas). Pernai rudenį kibusi į darbą statybų bendrovė „Tilta“ per karantiną rankų nenuleido – jau atlikta apie 60 proc. numatytų užduočių
„Jūros gyvūnai, pasak A.Grušo, bus gydomi trim etapais: „Iš pradžių jie pateks į mažesnius karantino baseinus, ten atsigavę ir sustiprėję bus perkeliami į kitus. Didžiausiuose 140 ir 83 kvadratinių metrų ploto baseinuose ruoniai galės plaukioti – bus pratinami gyventi natūralioms sąlygoms artimoje aplinkoje“.
Lietuvos pakrantėse blaškosi ir per ekologines nelaimes nukentėję jūros paukščiai. Žmonės patys bando juos gelbėti, į gyvūnų prieglaudas atneša sužalotus, naftos produktais išsitepusius sparnuočius.
„Jiems irgi galėsime suteikti pagalbą Baltijos jūros gyvūnų reabilitavimo centre“, – aiškino A.Grušas.
Tyrimai išsklaidys gandus
Kopgalyje įkurdinta gydykla nebus atvira lankytojams kaip šalia esantis delfinariumas. Tačiau čia irgi planuoja rengti ekskursijas, organizuoti švietėjiškas programas veiklą, įvairias parodas jūrų ekologijos temomis.
„Aklinai neužsirakinsime – Jūrų muziejaus ir akvariumo lankytojai galės pamatyti, kaip slaugomi ir gydomi ruoniukai. Gyvųnų reabilitavimo centras bus pritaikytas ir biologiniams tyrimams, ruonių stebėsenai - tirsime jų migravimo kelius Baltijos jūroje, gyvenimo būdą“, – kalbėjo O.Žalienė.
Pastaroji funkcija ypač džiugina A.Grušą, kuriam pastaruoju metu dažnai tenka ginčytis su žvejais, neigiančiais kalbas, jog prie jų tinklų jūroje priplaukę alkani ruoniai esą atbaidomi šūviais, daužomi irklais.
„Kai bus laboratorija, žinosime, nuo ko žūsta ruoniai, kurių kūnai kasmet išplaunami į krantą. Kol kas tokie tyrimai neatliekami, viešojoje erdvėje sklando visokiausių gandų. Susidūrę su įkalčiais, mes kol kas negalime jų pagrįsti konkrečiais faktais – įrodyti, kad ruoniai buvo nugalabyti“, – sakė A.Gružas.
Sėmėsi žinių užsienio šalyse
Rytų Baltijos šalyse nėra įstaigų, kuriose jūros gyvūnai būtų gydomi, slaugomi, mokomi gyventi laisvėje. Pradėję domėtis šia tema LJM darbuotojai sužinojo, kad ruoniai gelbėjami Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje.
Šlėzvingo-Holšteino žemėje, Fridrichskogo gyvūnų reabilitavimo centre, gydomi Baltijos ir Šiaurės jūrų ruoniai. Ten karantino ir izoliavimo baseinai su salelėmis įrengti tiesiog po atviru dangumi.
Panaši ruonių gydykla pastatyta Olandijos Pitersbureno mieste. Artimiausi kaimynai lenkai panašų centrą įkurdino mūsiškę Kuršių neriją primenančioje kurortinėje vietovėje – Helio pusiasalyje.
„Aplankėme šiuos centrus. Šeimininkai visur svetingai priėmė, aprodė patalpas, baseinus, dalijosi žiniomis, džiaugėsi, kad jūros gyvūnų gydyklų Baltijos pakrantėse tinklas plečiasi“, – išvykas prisiminė A.Grušas.
Fasadai atkartos kopagūbrį
„Įgytos žinios LJM specialistams pravertė rengiant techninę užduotį architektams. Pastarieji Kopgalio gydyklą suprojektavo taip, kad šešiuose baseinuose vienu metu užtektų vietos dvidešimčiai ruonių ir jų jauniklių.
Kuršių nerija – įstabiausias perlas Baltijos jūros karūnoje. Šioje UNESCO saugomoje pasaulio gamtos ir kultūros paveldo teritorijose naujoms statyboms taikomi išskirtiniai reikalavimai – urbanistika ir funkcionalumas negali nustelbti unikalaus vietovės kraštovaizdžio, kitų saugojamų vertybių grožio.
Kiekvienam Kuršių nerijoje nacionaliniame parke statomam ar rekonstruojamam objektui vien atsakingų valstybės institucijų leidimų neužtenka – įgyvendinami tik Vyriausybės nutarimais patvirtinti projektai.
„Arkcho“ architektai pasistengė, kad Kopgalio gyvūnų gydyklos fasadai farmoningai susilietų su gamta – pasirinkus pajūrio kopų įvaizdį, statinys subtiliai įkomponuotas į aplinką, jo stogas bus apželdintas.
Į Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą traukiantiems lankytojams šis pastatas bus nepastebimas.
Projektas sudomino rėmėjus
Į Kopgalio statinių kompleksą įkomponuotą jūros gyvūnų gydyklą numatoma atidaryti kitų metų pavasarį. Aplinkos ministerija šiam ekologiniam projektui skyrė 1,4 mln. eurų, kitos lėšos – Lietuvos jūrų muziejaus.
Prie projekto prisijungė kelionių organizatorius „Novaturas“ – klientai visose trijose Baltijos šalyse, pirkdami keliones internetu arba agentūrose, gali savanoriškai paremti gydyklos statybą 3-5-10 eurų socialinės atsakomybės įmokomis – surinktos lėšos pervedamos Jūrų muziejui.
„Karantinas pristabdė keliones ir šią šią akciją. Tačiau atsiranda daugiau talkininkų – remti ruonių reabilitavimo centro statybą neatsisako prekybos tinklo „Lidl“ savininkai“, – į ateitį optimistiškai žvelgia O.Žalienė.
