Šilutės rajono savivaldybė, vystydama projektą „Pažink Pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu“ ir skatindama ornitologinį turizmą, kartu su Šilutės turizmo informacijos centru kviečia susipažinti su saugomais plėšriaisiais paukščiais, gyvenančiais Nemuno deltos regione, ir atvykti jų stebėti.
Sausgalvių pievose karaliaujantys vanaginių šeimos paukščiai
Sausgalvių pievų botaniniame-zoologiniame draustinyje visus metus galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą jūrinį erelį.
Šis mūsų šalies draustinis yra jūrinių erelių pamėgta vieta. Skrendantį jūrinį erelį nesunkiai atskirsite nuo kitų erelių dėl įspūdingo dydžio, tiesaus lyg lenta silueto, tarsi pirštuotų, 2,5 metro ilgio sparnų, geltono snapo ir baltos uodegos.
Balandžio pabaigoje, gegužę ir birželį Sausgalvių apylinkėse galite išvysti ir kiek nuleistais sparnų galais sklandantį ar savo grobį vikriai pievose gaudantį mažąjį erelį rėksnį. Šis paukštis, lizdą sukantis labai aukštuose medžiuose, triukšmingu balsu skelbia apie pasirinktą teritoriją ir kovoja su konkurentais.
O nuo balandžio iki rugpjūčio galbūt pamatysite virš nendrių ar krūmokšnių ramiai skriejančią dar vieną grakščiąją vanaginių šeimos giminaitę – nendrinę lingę. Skrendančią ją lengvai atpažinsite iš aukštai pakeltų sparnų ir ilgos uodegos.
Pavasarį Šyšos draustinyje – pievinių lingių tuoktuvės
Šyšos botaniniame-zoologiniame draustinyje nuo gegužės iki liepos akimis ieškokite pievinės lingės. Ji lyg mažoji nendrinės lingės sesuo – skraido virš pievų ir pelkių, o lizdus suka ant drėgnos žemės. Tai pastoviomis poromis gyvenantys paukščiai. Kai pavasarį pamatysite pievines linges, aktyviai sukančias ratus virš lizdų, išgirsite neįprastą jų švilpesį, galite būti tikri, kad vyksta sparnuočių tuoktuvės.
Jei jau apsilankysite šioje unikalioje Nemuno deltos vietoje, nepraleiskite progos pasidairyti atidžiau. Nuo gegužės iki vidurvasario jus gali nustebinti tyliai sklendžiantis ir medžiojantis juodasis peslys, išsiskiriantis skelta uodega. Šis paukštis sugeba savo grobį nepastebimai pastverti nuo vandens paviršiaus.
Taip pat tokiu metu Šyšos pievose gali būti užfiksuotas ir didysis erelis rėksnys, itin retai sutinkamas kituose mūsų šalies regionuose. Tačiau jį atpažinti gana sunku net ir specialistams (daugiau sužinoti galima paukščių knygoje). Didžiojo erelio rėksnio patelės neretai poruojasi su mažojo erelio rėksnio partneriu, paskui sėkmingai peri, todėl Pamario krašte galima pamatyti šių dviejų paukščių palikuonių – hibridų.
Paslaptingi plėšriųjų sparnuočių balsai
Kai kuriuos plėšrūnus greičiau išgirsite, o ne pamatysite. Štai prie Zudermano ąžuolo, esančio Žalgirių miške, nuo vasario iki balandžio vakarėjant galima išgirsti naminės pelėdos ūbavimus ir švilpavimus, tarsi grėsmingą juoką žemą didžiojo apuoko balsą ar besikartojantį mažojo apuoko „u-uh... u-uh...“.
Pavasarį Kintų miške galima išgirsti paslaptingąjį vištvanagį, kai tik prasideda jų tuoktuvių laikotarpis. Lėtais mostais ir dideliu greičiu net ir tankiame miške skriejantį paukštį atpažinti būtų ne taip sunku iš jo ilgų, smailių sparnų ir raibos krūtinės. Tačiau vištvanagį pamatyti nėra lengva: greičiau išgirsite jį keistai cypsint ir šlamenant sparnais.
Plėšriųjų paukščių stebėjimas gamtoje įtraukia ir užburia. Jei neturite galimybės aplankyti Pamario kraštą, pasigrožėkite ir sužinokite daugiau apie jį tinklalapyje www.paukciukelias.lt
