Žvejoti poledinėje žūklėje galima ne su bet kuo
Jei sumanėte žvejoti žiemos pradžioje, esant plonam ledui, jums prireiks kirtiklio arba kirvio eketei prakirsti.
Tik ledui sustorėjus eketės gali būti gręžiamos grąžtais. Iškirtus arba išgręžus eketę joje lieka nemažai smulkių ledo atplaišų, kuriuos reikėtų išgriebti samteliais, kad netrukdytų žvejoti.
Poledinei žūklei rekomenduojama turėt žvejybinę dėžę – tai dažniausiai iš lengvo metalo arba nestoros faneros pagaminama stačiakampė dėžė, kurioje meškeriotojai laiko žiemines meškeres, samtelius, masalus bei pagautą žuvį. Kartu žvejyboje ji gali būti naudojama ir kaip kėdutė.
Pagal Aplinkos apsaugos departamento nustatytas taisykles, žvejai mėgėjai privalo laikytis reikalavimo, kad vienos žvejybos metu galima naudoti 4 mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (Kuršių mariose – 3), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Dažniausiai poledinėje žvejyboje žvejojama trimis būdais: su avižėlėmis, blizgutėmis ir plūdine meškere.
Geriausias laikas žvejoti skirtingoms žuvims – skiriasi
Kiekvieno žvejo tikslas – sėkminga žvejyba. Nors kartais esama ir palankaus likimo, didžiausia sėkmės paslaptis slypi žinojime, kur skirtingos rūšies žuvys mėgsta plaukioti skirtingu metų laiku.
Žiemos pradžioje raudės, ešeriai ir lydekos būriuojasi ten, kur nėra srovės – jų reikia ieškoti gilesnėse vietose. Antroje žiemos pusėje, arčiau pavasario, padėtis vandens telkiniuose pasikeičia. Tada žuvys renkasi tose vietose, kur yra srovė, kad ir visai silpna. Ten kur yra srovė, yra daugiau deguonies, o tai žuvims ypač aktualu.
Artėjant pavasariui, žuvų patartina ieškoti arčiau kranto, ten kur į ežerus įteka upeliai, arba prie netoli į užtvankas įtekančių melioracijos griovių. Karpinės žuvys geriau kimba esant atlydžiui, ešeriai – spaudžiant lengvam šalčiui.
Ešeriai žiemos pradžioje gaudomi netoli krantų. Artėjant pavasariui jie grįžta atgal prie krantų arba į vandens žolėmis apaugusias seklumas.
Lydekų ieškoma ten, kur žiemą būriuojasi karpinės žuvys – vandens augalais apaugusiose seklumose, prie povandeninių kalnelių arba nuskendusių medžių.
Žūklaujant didžiuosiuose Lietuvos ežeruose lydekų rasite ir didesniuose gyliuose – prie povandeninių kalnelių šlaitų, didesnių duobių pakraščių. Panašiose vietose ieškoma ir sterkų.
Tiesa, ryte ir vakare žvejyba sėkmingesnė seklesnėse vietose, o dieną geriau žvejoti kur didesnis gylis.
Žūklė avižėle padės pagauti karšius, kuojas ir raudes
Avižėles išrado ir žvejybos techniką jomis ištobulino rusų meškeriotojai. Gaudant šiais masalais naudojamos meškerės, į kurių putplastinį korpusą yra įmontuota ritė. Ant jos vyniojamas 0,08–0,10 mm valas. Tokios meškerėlės turi strypelį, kurio gale yra tvirtinamas sargelis. Žvejybos metu meškeriotojas riešo pagalba judindamas meškerę priverčia judėti sargelį ir kartu į atitinkamą gylį nuleistą avižėlę.
Priklausomai nuo norimos pagauti žuvies parenkamas ir judesių dažnumas. Gaudant ešerius, rekomenduojami 2–3 judesiai riešu per sekundę. Norint suvilioti kuoją arba raudę – 1 judesys per sekundę. Dar lėčiau, netoli dugno, kilnojama avižėlė norint suvilioti karšį. Užkabinus ant kabliuko kelias uodo trūklio arba musės lervas sėkmingai gaudomi ešeriai, kuojos, raudės ir plakiai.
Žūklė blizgutėmis – suvilioti ešeriams
Žiemą vertikaliosiomis ir horizontaliosiomis blizgutėmis viliojami ešeriai. Rečiau lydekos, sterkai arba vėgėlės. Prie blizgių reikia priskirti ir žvejų „velniais“ vadinamus dirbtinius masalus. Ešerių gaudymui naudojamos nedidelės ir įvairių formų blizgutės.
Žvejys, nuleidęs blizgutę į pasirinktą gylį, meškerės pagalba trukteli ją aukštyn, po to leidžia jai sklęsti žemyn. Gera ešerinė blizgutė grįždama į pradinę padėtį nesminga iš karto vertikaliai – ji sklendžia į šalį. Ešerys dirbtinį masalą griebia kylantį aukštyn arba nustojusį sklęsti.
Lydekos blizgutėmis žiemą gaudomos retai. Susiruošus specialiai jų vilioti žiemą naudojami didesni dirbtiniai masalai. Blizgutė kilnojama panašiai kaip ir gaudant ešerius, tik kiek lėčiau ir darant ilgesnes pauzes.
Žūklė plūdine meškere naudojama karpinėms žuvis gaudyti
Jei norite pagauti karpinę žuvį, rekomenduojama gaudyti plūdinėmis meškerėmis. Dažniausiai tam naudojamas 0,10–0,12 mm valas, o kabliukas parenkamas atsižvelgiant į naudojamo masalo dydį.
Nuo vasarą naudojamos meškerės žieminė skiriasi tuo, kad čia naudojamos kur kas mažesnės plūdės ir lengvesni svareliai. Valo gale rišamas kabliukas, kiek aukščiau jo tvirtinamas svarelis ir plūdė.
Karšių žvejybai naudojamos ir kitokios sistemos. Ant valo uždedama kiek daugiau svarelių, kad plūdė panirtų. Karšiui pakėlus nuo dugno kabliuką su masalu – plūdė iškyla į paviršių. Žiemą gaudant žuvis plūdine meškere rekomenduojama jas jaukinti. Jaukui galima naudoti gyvulinės kilmės masalus, pavyzdžiui, uodo trūklio, musės lervas arba kapotus sliekus.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles gaudyti plėšrias žuvis naudojant masalui gyvą žuvelę visuose vidaus vandens telkiniuose galima iki sausio 1 d., išskyrus Kuršių marias.
Svarbu laikytis saugumo reikalavimų
Nors žvejoti žiemą – smagu, svarbu nepamiršti ir galimų rizikų. Esant -10 °C temperatūrai vieną žmogų (sveriantį 100 kg) išlaiko ne plonesnis kaip 7 cm ledas. Patikimas ledas yra skaidrus ir žalsvo arba melsvo atspalvio. Jei ledas baltas (pieno spalvos) arba gelsvas– jis nepatikimas. Grupę žmonių (prie -10 °C) išlaiko ne plonesnis nei 12 cm ledas. Lengvąjį automobilį arba krovininį automobilį be krovinio išlaiko atitinkamai 26 ir 31 cm ledas. Pagal galiojančias taisykles ledu važinėti gali tik žvejybos įmonių bei aplinkos apsaugos agentūrų automobiliai.
Rekomenduojama apeiti vietas, kur ledas plonas ir atkreipti dėmesį į ten, kur teka povandeninės srovės, ledas užsnigtas, yra augalijos ar prikritusių šakų ar kitų daiktų, iškirstos eketės – tokiose vietose vanduo šąla lėtai. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais, taip pat ledas silpnesnis prie kranto. Matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas netvirtas.
Gelbėti kolegoms gali prireikti ir virvės
Nors poledinėje žūklėje dažniausiai žvejojama po vieną, šaltomis žiemomis ant užšalusio ežero galima pamatyti ne mažą kiekį pavienių žvejų. Ką daryti, jei netoliese žvejojantis kolega netikėtai įlūžta?
Tokiems atvejams rekomenduojama žvejybinėje dėžėje turėti bent 10 metrų virvę su nedideliu svarmeniu – tai yra pagrindinė gelbėjimosi priemonė padėti įlūžusiam kolegai. Neturint atitinkamai paruoštos virvės, gelbstint įlūžusį draugą galima ištiesti šaką, pametėti kelis surištus šalikus arba diržus. Prie nelaimėn pakliuvusio kolegos geriau šliaužti atsigulus ant pilvo.
Skandinavijos žvejai naudoja kitokią gelbėjimosi priemonę – du ant atskirų rankenų pritvirtintus smaigus, sujungtus virvute. Jie juos nešioja užsikabinę ant kaklo. Atsitikus nelaimei jais užsikabinama už ledo ir bandoma užšliaužti ant tvirtesnės jo dalies. Neturint tokių įrankių ir įlūžus, patartina nepanikuoti ir išskėtus rankas į šalis bandyti ropštis ant ledo atsigulus ant nugaros ir padedant sau kojomis.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta, kad būtina turėti priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo. Dažniausiai tai yra dviejų lanksčia jungtimi sujungti smaigai, kuriuos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių.
Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigai privalo būti parengti naudoti žengiant ant ledo. Daugelio gamintojų smaigai pritaikyti kabinti ant kaklo tokiame aukštyje, kad įvykus nelaimei būtų galima juos greitai ištraukti iš įdėklo, todėl smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje – ne kišenėje ar, dar blogiau, žvejybinėje dėžėje.
Taip pat, žvejojant ant pirmo ledo reikia su savimi turėti kirvį arba kirtiklį. Jais galima patikrinti ledo tvirtumą. Jei smogus kirtikliu ledas prakertamas iš karto arba smūgio vietoje jis pradeda skilinėti ratais – toks ledas nepatikimas.
Dar keli patarimai sėkmingai poledinei žūklei
Stambios žuvies nepatartina iš eketės traukti su plonu valu. Ją reikėtų ištraukti ranka – dviem pirštais suimant už galvos netoli žiaunų. Tam, kad greičiau ištrauktumėte kabliuką, keletą kartų rekomenduojama suspausti žiaunų sritį – žuvis pati išsižios.
Taip pat rekomenduotina pabandyti žvejoti ten, kur daug senų ekečių – vadinasi, ten buvo geras kibimas. Kai sužvejosite žuvį, neišmeskite jos ant ledo – taip žuvis greitai peršąla ir netenka savo skoninių savybių. Patyrę žvejai pagautą žuvį įdedą į žvejybinę dėžę arba specialų žvejybinį maišą.
Naują eketę rekomenduojama pirmiausiai išbandyti su blizge ir įsitikinus, kad nėra kliuvinių, žvejoti avižėle. Kai kimba labai silpnai, patartina nebijoti keisti savo vietos ir išgręžti daugiau ekečių. Norint stipriai šąlant padidinti kibimą, rekomenduojama žvejoti avižėlėmis.
Nepatariama džiovinti masalų ant laikraščio, nes nuo spaustuvės dažų jie prisigeria kvapų, kurie žuvims labai nepatinka. Ruošti masalą rekomenduojama tik prieš pat žvejybą.
