Viršutiniame šio verslo centre besidarbuojantys klaipėdiečiai kelias dienas iš eilės stebėjo prie lango tupintį ir balandžius medžiojantį plėšrūną.
„Pastebėjome, kad tai neįprastas plėšrus paukštis. Kai tik jis atskrenda, balandžiai akimirksniu išsilaksto į šalis. Įdomus jausmas matyti tokį plėšrūną per kelis centimetrus, už didžiulio stiklo. Fotografavau jį pridėjęs prie stiklo telefoną, o šis sau drąsiai pozavo“, – šyptelėjo „Vakarų ekspresui“ nuotraukas atsiuntęs klaipėdietis Vladas.
Jis teigė, kad tarp darbuotojų ofise kilo diskusijos ir svarstymai, ar tai nebūsiąs sakalas.
„Ėmėme internete per „Google„ ieškoti sakalo nuotraukų, lyginti su mūsų fotografija. Kiti sakė, kad tai tik panašumas, neįmanoma, kad vos ne miesto centre skraidytų į Raudonąją knygą įrašytas paukštis. Taigi kilo įvairios diskusijos ir netgi siūlymai lažintis“, – pasakojo klaipėdietis.
„Vakarų ekspresui“ susisiekus su Ventės ornitologijos stoties vedėju Vytautu Jusiu, papasakojus situaciją bei nusiuntus nuotraukas, paaiškėjo, kad tai iš tiesų yra Lietuvoje retas paukštis – sakalas keleivis.
„Tai greičiausias pasaulyje paukštis plėšrūnas. Jis gaudydamas grobį gali išvystyti net iki 360 km/h greitį. Įsivaizduojate, koks tai greitis?“ – kalbėjo V. Jusys. Ornitologas teigė, kad Ventės rage sakalą keleivį teko pagauti tik kartą – beveik prieš 40 metų.
„Tai įvyko 1982 metais. Kitąmet tas pats paukštis buvo aptiktas Vokietijoje ir, kiek teko girdėti, jį išvežė į Zoologijos sodą. Lietuvoje šie paukščiai įrašyti į Raudonąją knygą“, – sakė V. Jusys.
Jis akcentavo, kad sakalas keleivis Lietuvoje peri labai retai.
„Lietuvoje yra gal tik kokios penkios perinčios poros. Pamenu, kad paskutinį kartą prieš daugybę metų, tiksliai nebepasakysiu kada, spaudoje ir žurnaluose rašė, kad sakalo keleivio jaunikliai lizde buvo aptikti ant didžiojo Klaipėdos kamino“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo Ventės ornitologijos stoties vedėjas.
Įdėmiai apžiūrėjęs mūsų atsiųstas nuotraukas, V. Jusys sakė: „Matosi, kai tai jauniklis. Tikriausiai peržiemojęs tik vieną žiemą. Sakalų keleivių grobis – balandžiai, tilvikai, antys, varnos.
Jie dažniau aptinkami kalvotose vietovėse, palei jūros ar vandenyno pakrantę, tačiau tai turbūt miestietiška populiacija, kuri peri ant aukštų pastatų, bažnyčių varpinėse ir įvairiose nišose. Gali būti atskridęs iš Vakarų Europos. Jų pasitaiko Londone, Berlyne, Varšuvoje“, – apibendrino V. Jusys.
Jis teigė, kad sakalas keleivis žmonėms nėra pavojingas.
„Nesu girdėjęs, kad pultų žmones, tačiau bet kokiu atveju prie paukščio žmonėms nereikia lįsti, nereikia jam trukdyti, ir tada nebus jokių bėdų“, – šyptelėjo ornitologas.
Informacija iš Raudonosios knygos
Sakalas keleivis (lot. „Falco peregrinus“, angl. „Peregrine Falcon“) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.
Užauga iki 38-53 cm ilgio, sparnų skersmuo – apie 1 metrą.
Patinai sveria 570-710 gramų, stambesnės už juos patelės – 910-1 190 gramų.
Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Daugiausiai gyvena kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, kartais ir miestuose. Lietuvoje retai žiemoja ir peri atsitiktinai.
