Tam įtakos galėjo turėti žemos ištirpusio deguonies koncentracijos priedugnio sluoksnyje (ties Šventąja išmatuota tik 3,35 mg/l), ilgai vyravusi aukšta vandens temperatūra, staigus hidrometeorologinių sąlygų pasikeitimas ir vandens atvėsimas iki 17–21 laipsnio bei ponerštinis laikotarpis – po neršto žuvys mažiau atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms.
Praeitą savaitę, liepos 13 d., priekrantėje vykdant Baltijos jūros valstybinį aplinkos monitoringą maždaug 2–5 km atstumu nuo kranto 9–14 m gylyje ties Palanga, Šventąja, Melnrage ir Juodkrante, buvo išmatuotos mažos ištirpusio deguonies koncentracijos priedugnio sluoksnyje – nuo 3,33 iki 5,25 mg/l.
Klaipėdos sąsiauryje liepos 14 d. priedugnio sluoksnyje taip pat fiksuotos žemesnės nei įprastai ištirpusio deguonies koncentracijos (2,22–3,33 mg/l). Liepos 19 d. sąsiauryje atliktas pakartotinis ištirpusio deguonies koncentracijų matavimas, priedugnio sluoksnyje vis dar išlieka mažos koncentracijos – 3,11–3,36 mg/l. Planuojamas pakartotinis reisas ištirpusio deguonies koncentracijų tolimesniam stebėjimui.
Jūros priekrantėje vandens temperatūra liepos 13 d. paviršiuje siekė 22–23 laipsnius. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos matavimus vandens temperatūra paviršiuje vietomis siekė net 27,7 laipsnius.
Neįprastai aukštos temperatūros laikėsi jau nuo birželio mėn. antros pusės. Vyraujant aukštai oro ir vandens temperatūrai, mažėja deguonies tirpumas vandenyje.
Vandenyje ištirpęs deguonis svarbus gyvybiniams procesams. Kai jo yra mažiau nei 2 mg/l, vandens prisotinimas deguonimi tampa nepakankamas, o tai gali sukelti žuvų dusimą.
