Sprendimas turi būti priimtas kuo greičiau
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pasakojo, kad dabartinė renginio data pasirinkta ne be reikalo.
„Lapkričio viduryje Lietuvoje prasideda audinių žudymas kailių fermose. Per mėnesį daugiau nei milijonas gyvūnų bus uždusinti dujų kamerose dėl puošmenų. Būtent todėl norime atkreipti politikų dėmesį į problemą dabar. Manome, kad galima uždrausti kailių fermas dar iki kito žudymo sezono“, – teigė G.Vaitkevičiūtė.
Nors diskusijos šiuo klausimu su Seimo nariais pradėtos jau prieš keletą metų, sprendimas vis dar nėra priimtas. „Tuščių narvų“ vadovė sako, kad sprendimas atidedamas ne specialiai.
„Šiuo metu neatrodo, kad sprendimas būtų specialiai vilkinamas. Mano spėjimas būtų, kad dėl pandeminės situacijos koncentruojamasi į kitus dalykus“, – sakė ji.
Vieną teigiamą pokytį organizacijai pavyko pasiekti jau pernai. Iki 2020 m. nė viena partija nebuvo žadėjusi uždrausti kailių fermų Lietuvoje, todėl šis klausimas buvo keliamas tik pavienių Seimo narių iniciatyva. Vis dėlto G.Vaitkevičiūtė džiaugėsi, kad 2020 m. rinkimai buvo pirmieji, kai visos didžiausios partijos savo programose teigė, kad tokioms fermoms Lietuvoje ateities nėra.
Kailinių žvėrelių fermos – atgyvenusios
Lietuvoje kova su kailių fermomis prasidėjo jau prieš daugiau nei šešerius metus, tačiau tikslas vis dar nėra pasiektas. „Tuščių narvų“ svetainėje nurodoma, kad pirmieji veiksmai šiuo klausimu buvo pradėti 2014 metais, kai buvo paviešintas pirmasis Lietuvos kailių fermose nufilmuotas tyrimas ir pradėta bendrauti su bendruomenėmis gyvenančiomis šalia tokių fermų. 2019 m. duomenimis net 81,7 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė prieš gyvūnų auginimą ir žudymą vien dėl jų kailio.
Per metus mūsų šalyje dėl kailio žiauriomis sąlygomis užauginami ir nužudomi apie 2 milijonai gyvūnų. Gyvūnai kailių fermose yra laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, ankštuose narvuose, nepatenkinami jų esminiai biologiniai poreikiai.
Šiuo metu Lietuvoje registruota 121 audinių ferma ir dar 40 šinšilų fermų, tačiau dalis jų gali būti neveikiančios. Šiuo metu tokių fermų veiklą jau yra apribojusios per 20 Europos šalių. Iš Baltijos šalių vienintelė Estija yra priėmusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta uždrausti Estijoje veisti ir auginti gyvūnus dėl jų kailių.
Įstatymo pakeitimas užsitęsė
2018 m. 20 Seimo narių jau buvo pasirašę Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuris apėmė būtent kailių fermų uždraudimo klausimą. Vienas iš šių Seimo narių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kaščiūnas jau prieš trejus metus sakė, kad argumentai tokios veiklos draudimui yra net keli – etikos normos, fermų aplinkinių gyventojų nepritarimas, bei ūkių kenkimas aplinkai.
Nors įstatymas tada ir nebuvo pakeistas, L.Kaščiūnas savo nuomonės nepakeitė ir dabar.
„Tikrai esu už draudimą. Vis tik dabar yra XXI amžius ir negalime atrodyti kaip Trečiojo pasaulio šalis. Tikrai galime orientuotis visai į kitokias ūkines veiklas ir manau, kad turime priimti tokį sprendimą“, – sakė Seimo narys.
Nors įregistruotas projektas turėjo būti pateiktas Seimo svarstymui jau 2020 m. pavasario sesijoje, tačiau gyvūnų gynėjams palankus sprendimas nebuvo priimtas ir tada. Nors „Tuščių narvų“ vadovė mano, kad koją tuo metu kišo koronaviruso pandemija, L.Kaščiūnas įvardijo ir kitą priežastį.
„Tai buvo praeitų metų kadencija ir praeitų metų dauguma. Be jokios abejonės tuo metu jautėme, kad didelio palaikymo iš valdančiųjų tada mes nebūtume sulaukę. Dabar sulaukėme naujų rinkimų, naujos daugumos, naujų žmonių ir bus tiesiog paprasčiau priimti tinkamą sprendimą“, – teigė Seimo narys.
L.Kaščiūnas taip pat minėjo, kad prieš sugrąžinant į Seimą, įstatymo projektą planuojama atnaujinti – jame galimai atsiras kompensacijos kailinių žvėrelių auginimu ir veisimu šiuo metu užsiimantiems asmenims.
