2017 m. kovo–lapkričio mėn. (žiemos metu Antarktidoje) ruoniams ant galvų buvo pritvirtintas laidumo, temperatūros ir gylio jutiklis, leidžiantis mokslininkams rinkti stebėjimo duomenis, pvz., vandens temperatūrą ir druskos kiekį, vietovėse, kuriose yra itin atšiaurios aplinkos sąlygos.
Projekto vadovas Nobuo Kokubunas teigė, kad tokie tyrimai padeda mokslininkams geriau suprasti gyvūnų elgesio modelius ir ekologiją.
„Vasarą galime vykti į Antarktidą ir patys pralaužti ledą bei atlikti realius tyrimus, rinkti duomenis, tačiau žiemą tokių dalykų daug kur daryti neįmanoma“, – sakė G.Kokubunas.
„Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms daug gyvūnų, pavyzdžiui, ruonių, gyvena Antarktidos teritorijoje, todėl pamaniau, kad duomenis gali surinkti jie“, – pridūrė G.Kokubunas.
Iš septynių ruonių sėkmingai surinkti parodė, kad vienas iš jų nukeliavo net 633 km nuo stoties, o kitas nusileido į 700 m gylį.
Mokslininkas teigė, kad tyrėjai iš surinktų duomenų taip pat sužinojo, kad šiltas jūros vanduo iš viršutinio atviros jūros sluoksnio pasiekė Antarktidą žiemos metu. Vanduo tekėjo po ledu atnešdamas tokius jūrų gyvius kaip Antarktidos kriliai, kurie sudaro didelę dalį ruonių raciono.
Siekdamas toliau tirti visuotinio atšilimo poveikį Antarkties pakrantės zonoms G.Kokubunas tikisi, kad prietaisas taps pakankamai mažas, kad tilptų ant kitų Pietų ašigalio gyvūnų, tokių kaip pingvinai.
„Pingvinų pranašumas yra tas, kad jie grįžta į tą pačią vietą ir mes galime iš karto surinkti duomenis iš jų. Be to, įrenginius galime naudoti ant didelio skaičiaus pingvinų ir jie gali padėti surinkti duomenis iš didelių teritorijų“, – sakė jis.
