Tyrėjai išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, sodinė devynbalsė susilaukia ketvirtadaliu mažiau jauniklių, o tai turi didžiulį poveikį šios rūšies paukščiams. Pilkoji pečialinda kiaušinius deda 12 dienų anksčiau, žvirblinių šeimos paukščių kiekis mažėja, o raudonuodegių kiekis – didėja.
Mokslininkai ištyrė apie 60 skirtingų paukščių rūšių duomenis, surinktus nuo devintojo dešimtmečio vidurio Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose, įskaitant naminį žvirblį, kuoduotąją zylę, nendrinę startą, juodagalvę sniegeną ir ankstyvąją pečialindą. Jie įvertino, kaip šie paukščiai keitėsi laikui bėgant, atsižvelgiant į jų kiaušinių dėjimo laiką ir palikuonių skaičių.
Nors moksliniai tyrimai jau susiejo kregždžių kūno mažėjimą su didėjančia temperatūra, tačiau mokslininkai nebuvo tikri, ar tai įvyko dėl tiesioginio karščio sukelto streso, ar dėl to, kad kylanti temperatūra apsunkina maisto paieškas.
Mokslininkai ištyrė, kokia dalis pokyčių buvo susijusi su atšilimu ir ar atšilimas paveikė kai kurias rūšis ar bruožus labiau nei kitus, taip pat ar kiti, su temperatūra nesusiję veiksniai, sustiprino šį poveikį.
Tyrimas parodė, kad nors daugiau nei pusė pokyčių yra susiję su kylančia temperatūra, o atšilimas tikriausiai yra didžiausias veiksnys, lemiantis pokyčius, kiti veiksniai, pvz. urbanizacija, tarša ar buveinių nykimas taip pat gali turėti įtakos pokyčiams.
„Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos per pastaruosius 50 metų kiaušinius paukščiai pradėjo dėti šešiomis dienomis anksčiau, tačiau kiti nežinomi aplinkos veiksniai lėmė dar papildomas šešias dienas, o tai reiškia, kad dabar paukščiai kiaušinius deda 12 dienų anksčiau nei prieš pusę amžiaus“, – sakė Martijn van de Pol, pagrindinis šio straipsnio autorius.
Toks didelis pasikeitimas gali reikšti, kad anksčiau gimusius jauniklius bus sunkiau arba apskritai neįmanoma išmaitinti, o tai gali sutrikdyti ekosistemos pusiausvyrą.
Remiantis tyrimu, vidutiniškai iki 57 proc. bendrų pokyčių per pastaruosius dešimtmečius gali būti susiję su temperatūros atšilimu. Maždaug 32 proc. iš 60 paukščių rūšių kūno būklė pasikeitė dėl temperatūros, o dydis sumažėjo 0,45 proc. kiekvieną kartą kai vidutinė pasaulio temperatūra pakildavo vienu Celsijaus laipsniu. Apie 86 proc. paukščių pakeitė kiaušinių dėjimo laiką, o 31 proc. – palikuonių skaičių.
Ne visos rūšys yra paveiktos vienodai. Kai kurie, kaip raudonuodegės, akivaizdžiai didėja ir auga jų palikuonių skaičius. Tyrėjai spėja, kad skirtingų rūšių pokyčiai greičiausiai priklauso ne nuo temperatūros.
„Tyrimas suteikia gerai pagrįstą paaiškinimą, kodėl skirtingos rūšys keičiasi tokiu skirtingu greičiu. Ir tai susiję ne su temperatūros pokyčiais, o su tais kitais, su temperatūra nesusijusiais veiksniais“, – sakė ekologas Shaharas Dubineris.
S.Dubinerio tyrimai taip pat nustatė dramatiškus formos ir kūno būklės pokyčius daugiau nei pusėje Izraelio paukščių rūšių, įskaitant daugelį iš Europos migruojančių paukščių, pavyzdžiui, gandrų.
Apskritai tai reiškia, kad atšilimas greičiausiai yra didžiausias veiksnys, lemiantis savybių pokyčius, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys. Kiti veiksniai gali atlikti svarbesnį vaidmenį, nei manyta anksčiau – kyla klausimas, kas yra šie kiti ne temperatūros veiksniai ir kaip jie susiję su temperatūros padidėjimu.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
