Egzotinės rūšys Lietuvos vandenyse: paaiškino, kaip pas mus atkeliavo krabai

Keičiantis klimatui ir vykstant aktyviai laivybai bei krovinių gabenimui, migruoja ir įvairios gyvūnų rūšys. Lietuvos pajūryje egzotiškieji grundalai jau, regis, nieko nebestebina, tačiau sugaunama ir kitokių lietuviškam klimatui nebūdingų gyvių, pavyzdžiui, krabų. Kaip jie pasiekia Lietuvos pakrantes ir kuo gali grėsti auganti invazinių rūšių populiacija?

Krabas. <br>123rf asociatyvi nuotr. 
Krabas. <br>123rf asociatyvi nuotr. 
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotojos dr. Gretos Srėbalienės rankose – gaudyklėje sugautas krabas ir grundalas.<br>Asm. archyvo/ve.lt nuotr. 
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotojos dr. Gretos Srėbalienės rankose – gaudyklėje sugautas krabas ir grundalas.<br>Asm. archyvo/ve.lt nuotr. 
Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Virginija Kesminė, ve.lt

Mar 22, 2022, 2:59 PM, atnaujinta Mar 22, 2022, 5:57 PM

Dažniausiai invazinės rūšys per pasaulį keliauja laivais – su balastiniais vandenimis.

„Žvelgiant į statistiką, per pastaruosius 20-30 metų į Baltijos jūros regioną pateko 37 rūšys, kurių 40 procentų atkeliavo būtent su laivų balastiniais vandenimis“, – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotoja dr. Greta Srėbalienė.

Pasak jos, nuolat stebima, kokios rūšys keliauja laivais. Šiuo metu vystoma ankstyvojo perspėjimo sistema, kuri padės laiku informuoti apie pavojingas svetimkraštes rūšis visas suinteresuotas institucijas, nuo tarptautinės laivybos bendruomenės, laivų savininkų iki Baltijos jūros uostų administracijų.

Šios sistemos kūrimas reikalauja tiek ekologinių – biologinių, tiek administracinių, juridinių, socialinių žinių bei informacinių technologijų įgūdžių.

Tyrimų apie svetimkraštes rūšis duomenis informacija analizuoti perduodama invazinių rūšių ekspertams. Jei jie patvirtina, kad rūšis yra grėsminga vietos ekosistemai, siunčiama žinia aplinkosauginėms institucijoms.

„Tokia greitojo reagavimo sistema reikalinga perspėti skirtingų šalių uostus. Pavyzdžiui, jei Rygos uoste yra aptikta pavojinga svetimkraštė rūšis, kuri gali sukelti žmonių negalavimus, žinia siunčiama į kitus uostus. Perspėjami ir laivai, kad toje teritorijoje nerekomenduojama imti balastinio vandens“, – pasakojo mokslininkė.

Grundalai – labiausiai paplitusi invazinė rūšis Baltijos jūroje Invazinių rūšių plitimas gali turėti įvairiapusį poveikį – ekologinį, ekonominį.

Viena žinomiausių invazinių rūšių, įsitvirtinusių Lietuvos pajūryje, yra juodažiočiai grundalai. Tai plėšri ir labai gaji žuvis, aptinkama Baltijos jūros pakrantėje. Pirmą kartą Lietuvoje juodažiočiai grundalai buvo pastebėti 2002 metais. Jau po dešimtmečio Klaipėdos universiteto mokslininkų skaičiavimų populiacija padidėjo 23 kartus. Šių žuvų buvo tiek, kad žvejai laimikį skaičiuodavo kibirais.

„Maždaug iki 2018 metų jų populiacijos augimas buvo labai ryškus, o dabar pastebima, kad jis stabilizavosi. Tai – standartinė invazijų kreivė, kai iš pradžių populiacija sparčiai didėja ir kreivė kyla, tačiau pasiekusi optimumą, populiacija stabilizuojasi, o paskui sustoja ties tam tikra riba. Sakyčiau, dabar grundalų populiacijos augimas yra tarsi balanse“, – sakė G.Srėbalienė.

Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad įsitvirtinus grundalams ėmė mažėti moliuskų, kuriais maitinasi tam tikra paukščių rūšis. Spėjama, kad būtent grundalų atsiradimas lėmė šios rūšies paukščių populiacijos mažėjimą.

Tai, pasak pašnekovės, yra pats aiškiausias pavyzdys, kaip rūšys yra tarpusavyje susijusios.

Pasak G.Srėbalienės, „vienintelis būdas kovoti su grundalais yra jų vartojimas dideliais kiekiais. Vienas iš pavyzdžių, kovojant su invazinėms rūšims, galėtų būti Palangoje, regis, 2017 m. organizuota „Grundalinių“ šventė, kurios metu buvo gaudomos šios žuvys ir populiarinami patiekalai iš grundalų.

Tokiais būdais galima sumažinti šios invazinės rūšies populiaciją. Išnaikinti tikrai neišnaikinsime, nes ji jau įsitvirtino, tačiau galime sumažinti jų skaičių. Žmonės jau įpranta, valgo ir rūkytus grundalus“, – mintimis dalijosi G.Srėbalienė.

Pajūrio žvejai vis dažniau dalijasi ne tik grundalų, bet ir egzotiškų krabų, pagautų Baltijos jūros priekrantėje, nuotraukomis.

„Pas mus jau yra dvi invazinės krabų rūšys – gauruotažnyplis krabas ir dumblinis krabas. Dumblinis yra labai mažas, užauga vos kelių centimetrų dydžio, o gauruotažnyplis – su gaurais“, – sakė G.Srėbalienė.

Gauruotažnyplis krabas gali užaugti net iki keliolikos centimetrų dydžio. Jo kilmės šalis – Kinija.

Šių krabų pagaunama tiek Kuršių mariose tiek prie Juodkrantės, buvo pastebėta ir Šventojoje.

Mokslininkės kuruojama Klaipėdos universiteto magistrantė atlieka tyrimą, kurio metu stebi krabų mitybą bei plitimą Lietuvos pajūrio vandenyse.

Nemažai padeda žvejai, iš kurių gaunama informacija apie sužvejotus krabus, taip pat vertinga ir žmonių socialiniuose tinkluose pasidalinta informacija apie paplūdimiuose rastus krabus.

Pasak G.Srėbalienės, daug įtakos invazinių rūšių plitimui turi besikeičiantis klimatas.

„Nemaža dalis invazinių rūšių neišgyvena žiemos. Jei žiemos bus šiltos, tai gali paskatinti rūšių, kurios yra jautrios šalčiui ir ilgesniam šaltam periodui, išgyvenamumą“, – akcentavo Klaipėdos universiteto mokslininkė.

G.Srėbalienė pasakojo, kad buvo atlikti skaičiavimai, kokiu greičiu plinta invazinės rūšys. Pavyzdžiu ji pateikė moliuską range, sutinkamą Meksikos įlankoje. Pirmą kartą jis buvo rastas Nyderlanduose 2008 metais, po poros metų – Vokietijoje, 2012-aisiais – Lenkijoje, o dar po dvejų metų atkeliavo į Lietuvą, šiais metais pasiekė Latviją.

Keliaujančios rūšys prisitaiko. Įprastoje savo ekosistemoje moliuskas užauga iki 10 cm dydžio, Lietuvoje – iki 4 cm dydžio.

„Mes jau sakome, kad jei nauja rūšis aptinkama Lenkijoje, po 2-3 metų ji bus ir pas mus. Skaičiavimais tai esame įrodę ne kartą“, – sakė mokslininkė.

Rūšys plinta ne tik krovininių laivų balastiniais vandenimis, tačiau ir prikibdami prie pramoginių laivelių korpusų. G.Srėbalienės teigimu, Viduržemio jūros regione atlikti tyrimai rodo, kad kas antru pramoginiu laivu keliauja kokie nors organizmai, prikibę prie korpuso.

Jūros tyrimų instituto darbuotojai apžiūrėjo ir Klaipėdos universiteto laivus – daugiausia ant jų korpusų rasta jūros gilių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.