Pavasarį ir vasarą uoksiniai paukščiai inkiluose peri ir augina jauniklius, o kitais metų laikais slepiasi. Pučiant smarkiems vėjams, lyjant uoksiniai paukščiai glaudžiasi inkiluose. Todėl medines dėžutes į medžius verta kelti bet kuriuo metų laiku.
Daugelis žino apie tolimąją paukščių migraciją, pavyzdžiui, jog gandrai skrenda žiemoti į Afriką. Yra ir į artimesnes keliones traukiančių paukščių. Mėlynosios zylės skrenda iki Olandijos, Belgijos, Prancūzijos. Didžiosios zylės irgi keliauja į Europą, bet dalis jų išlieka sėslios, pasilieka šalyje. Žiemą dalis miškuose matomų zylių yra atskridusios iš šiauresnių vietų – čia jos žiemoja, Lietuva joms yra šiltieji kraštai.
Pavasarį keliamuose inkiluose gali apsigyventi tik palyginti maža paukščių įvairovė. Tai uoksiniai paukščiai. Jų prisitaikymas gyventi drevėse kelia nemažai iššūkių. Natūralioje gamtoje drevių, plyšių senuose medžiuose netrūkdavo.
Šiandien dėl įvairių priežasčių senų medžių mažėja, tuo pačiu nyksta ir tinkamų vietų uoksiniams paukščiams perėti. Iš smulkių paukščių drevėse, giliuose medienos plyšiuose peri didžiosios, mėlynosios, juodosios, kuoduotosios, paprastosios pilkosios, šiaurinės pilkosios zylės, margasparnės musinukės, gražiagalvės, paprastosios raudonuodegės, liepsnelės, karietaitės, bukučiai, varnėnai, čiurliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai.
Dalis paukščių gudrūs ieškoti naujų perėjimo vietų. Didžiosios zylės gali perėti mūrinės sienos ertmėje, metaliniame vamzdyje ir dar daug kur. Papildomai šalyje priskaičiuojama arti dvidešimties stambesnių paukščių, gyvenančių drevėse. Mano išvardytų paukščių eilė gali pasirodyti ilga, bet žinant, kad šalyje aptinkama daugiau nei du šimtai perinčių paukščių rūšių, galime teigti, kad tik mažai daliai sparnuočių, susiduriančių su drevių krize, galime pagelbėti inkilais.
Gaila, bet inkilų kėlimas prarado masiškumą. Mano nuomone, prie to netyčia prisidėjo gamtininkų bendruomenės skleidžiama informacija, neva labai sunku teisingai iškelti inkilą. Statistinis žmogus nebemato šiame darbe prasmės, nes netiki, kad jo darbas turi prasmę.
Tai skylė per maža, tai per didelė, tai reikia inkilo su kartele, tai be kartelės, tai lentas galima dažyti, tai negalima, tai per aukštai iškelta, tai per žemai. Painiava – velniava. Mielieji, būkite tikri. Paukščiai nėra labai išrankūs. Mano patirtis rodo, kad 4 iš 5 inkilų smulkiems uoksiniams paukščiams yra apgyvendinti. Tame viename iš penkių paukštis reguliariai šildosi. Todėl kviečiu drąsiai kelti inkilus. Paukščių dauguma tam pritaria.
Dalijuosi keliais patarimais, kurie jums padės inkilus iškelti dar lengviau. Neverta gaminti inkilo patiems. Retas tam turi priemonių ir laiko. Geriau nusipirkti. Stalių sumeistrauti, turguose parduodami inkilai beveik visada yra tvirti ir kokybiški. Prekybos centruose parduodami inkilai yra silpni, trumpaamžiai, bet net juose paukščiai vieną arba du sezonus puikiai peri. Taigi inkilai yra visada šalia. Geriau koks nors inkilas, nei jokio inkilo.
Inkilo nereikia kelti aukštai. Jei neturite kopėčių – ne bėda. Pasiimkite taburetę arba aukštą kėdę ir pirmyn į gamtą. Inkilą svarbu įkelti į tokį aukštį, kad jo ranka nepasiektų žmogus. Nes yra inkilų vagių…
Keliant inkilą svarbu suprasti, koks jo tvirtinimo mechanizmas. Perkant dėžutę prekybos centre man visada prireikia įsigyti tvirtinimo elementą – skylėtą plokštelę, kuri kainuoja centus. Elementą prikalu prie inkilo ir daiktas jau paruoštas pakabinimui. Kaip sakiau, inkilus kelti paprasta.
Tik noriu pabrėžti, kad kabinant inkilą negalima medžio apjuosti viela. Ji įauga į kamieną. Tvirtinimas vinimi medžiui yra nepastebimas. Jis prilygsta uodo įsegimui į žmogaus ranką. Aš labiausiai mėgstu inkilus su kabliais. Juos paprasta įkelti į medį, pakabinti ant šakos su eiline lazda. Jei dėžutė kiek kliba, maža bėda. Paukščiai čia vis tiek peri.
Gailintiems eurų naujų inkilų pirkimui turiu puikų pasiūlymą. Nepirkite. Iškelkite iš medžių senus inkilus, juos suremontuokite, išvalykite ir vėl pakabinkite. Tai labai racionalu. Nevalomuose inkiluose smulkūs uoksiniai paukščiai gali perėti vos du–tris metus. Vėliau viduje nebelieka vietos. Atkreipkite dėmesį, inkilų valymo laikas nesutampa su paukščių perėjimo laiku. Šį darbą galima atlikti antroje vasaros pusėje, rudenį, žiemą ir labai ankstyvą pavasarį.
Na, dar vienas dalykas yra svarbus. Neatsukite inkilo į vėjo gairinamą ir saulės kepinamą pusę. Rinkitės pavėsingą vietą. Paukščiai susiras, gal net susipeš dėl jūsų mėgėjiškai, bet tinkamai iškelto inkilo.
