Paukščiams baidyti skirti šūviai baugina gyventojus: sprogimai netyla net naktį

Rodūnios kelio soduose girdėti pokšėjimas, garsesnis nei lėktuvų gausmas. Dieną ir net naktį nėra ramybės dėl garsinių patrankų, naudojamų sparnuočiams baidyti.

Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>lrytas.lt koliažas. 
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>lrytas.lt koliažas. 
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
N.Jakubauskienė tikina prie šūvių pripratusi, kaip ir jos augintinis Barsas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
N.Jakubauskienė tikina prie šūvių pripratusi, kaip ir jos augintinis Barsas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vietos gyventojai pastebi, kad garsinės patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
N.Jakubauskienė tikina prie šūvių pripratusi, kaip ir jos augintinis Barsas.
N.Jakubauskienė tikina prie šūvių pripratusi, kaip ir jos augintinis Barsas.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 17, 2022, 4:30 PM, atnaujinta May 17, 2022, 4:43 PM

Du šūviai iš patrankos, stovinčios prie pat oro uostą juosiančios teritorijos. Po to trys šūviai iš kitos patrankos, kuri įrengta kažkur Lydos plento pusėje.

Praėjo tik kelios minutės, kad įsitikintum, jog Rodūnios kelio sodų gyventojams dabar garsai, sklindantys iš oro uosto, primena karą.

Ankstesniais metais oro uostas paukščiams nuo kilimo ir tūpimo takų baidyti naudojo kitas priemones. O dabar kaip tyčia pasigirdo šūviai.

Kaltę vertė medžiotojams

„Kam šaudyti dabar, jeigu nekyla ir netupia nė vienas lėktuvas?

Pastebėjau, kad patrankos šaudo bet kada, niekas neatsižvelgia į orlaivių skrydžius“, – stebėjosi Rodūnios kelio soduose gyvenanti Jadvyga. Moteris su šūviais jau apsiprato, bet pirmomis savaitėmis buvo sunku.

Iš pradžių ji nesuprato, kas vyksta, manė, kad šaudo medžiotojai: „Maniau, kad medžioja oro uoste, nes į teritoriją pakliūva visokių laukinių gyvūnų. Bet vyras paaiškino, kad miesto teritorijoje šaudyti draudžiama.“

Jadvyga tvirtino šūvius girdėjusi ir naktimis, nors Vilniaus oro uosto komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius tikino, kad tamsiuoju paros metu garsinės patrankos nenaudojamos.

Iš lovų verčia ir naktimis

Dėl garsinių patrankų šūvių keliamo triukšmo Rodūnios kelio sodų gyventojai savivaldybei skundėsi jau ne kartą.

Kaip ir Jadvyga, jie teigė, kad šūviai girdėti ir naktimis, kai lėktuvai nekyla ir nesileidžia.

Anot vilniečių, ankstesniais metais oro uostas naudojo signalines raketas ir tarnybinių apsaugos automobilių signalus. Tiesa, šie garsai naktimis taip pat trukdė miegoti, būdavo garsesni net už lėktuvų variklių garsą.

Vis dėlto gyventojai pripažino, kad šios priemonės keldavo mažiau streso nei patrankų šūviai.

„Galbūt XXI amžiuje yra kitų būdų baidyti paukščius prieš lėktuvų skrydžius?“ – savivaldybės klausė Rodūnios kelio sodų gyventojai.

Augintinis jau nesibaido

Orlaivių stebėjimu daug metų užsiimantis vardo prašęs neminėti vilnietis apie paukščių oro uosto teritorijoje problemą kalbėjęsis su lėktuvų pilotais.

Jie teigė, kad garsinės patrankos paukščius mažai atbaido, sparnuočių ypač daug prie teritorijoje esančių angarų.

Palyginti su kitų šalių oro uostais, Vilniuje paukščių yra daug, nors aviacijos saugumo specialistai tikina, kad jiems atbaidyti naudoja daug priemonių.

Netoli oro uosto esančio sodo namo šeimininkė Nina Jakubauskienė prie šūvių priprato, kaip ir jos augintinis Barsas: „Nors sakoma, kad naminiai gyvūnai labai jautriai reaguoja į fejerverkų pokšėjimus, šūvius, mano šunelis ramus, nors per dieną patrankos iššauna daugybę kartų.“

Jos nuomone, paukščius baidyti būtina, kad neįvyktų lėktuvo katastrofa, o daug didesnį triukšmą kelia naikintuvų variklių garsai. Nors jie pasirodo retai, tada dreba N.Jakubauskienės namo langų stiklai.

Naudoja ištisą arsenalą

Paklaustas, kaip dažnai naudojamos garsinės patrankos, Vilniaus oro uosto atstovas M.Zelenius pasakojo, kad vienas paukščių baidymo principų – vengti ritmiškai pasikartojančių veiksmų, nes tada sparnuočiai prie tų priemonių pripranta ir jos tampa neefektyvios.

Intensyvumas priklauso nuo poreikio ir kitų taikomų priemonių.

Ar garsinės patrankos – pats efektyviausias būdas paukščiams baidyti? Anot M.Zeleniaus, kalbant apie paukščių susidūrimo su lėktuvais prevencijos priemones nėra vieno efektyviausio būdo.

„Siekiant geriausio rezultato būtina taikyti priemonių visumą, nes prie vienos gyvūnai greitai priprastų ir ji taptų neefektyvi.

Priemonės skirstomos į pasyvias ir aktyvias“, – paaiškino oro uosto atstovas.

Žolės neskuba nupjauti

Viena pasyvių priemonių – aukšta žolė. Stengiamasi, kad oro uosto teritorijoje augtų 15–20 centimetrų aukščio žolė. Tokia žolė yra nepatogi daugumai Lietuvoje gyvenančių paukščių, todėl sukuria jiems nepatrauklią aplinką.

Siekiant išvengti paukščių būriavimosi ant šviežiai nupjautos žolės plotų ji prie pat kilimo ir tūpimo tako pjaunama tik naktį, o po šienavimo šiose zonose surenkama vakuuminiu žolės rinktuvu.

Visos buitinės atliekos oro uoste išmetamos į tam skirtus konteinerius, nuolat stebima, kad konteineriai būtų neperpildyti, o dangčiai visada uždengti.

Dar viena priemonė – po smarkesnio lietaus kilimo, tūpimo ir riedėjimo takų bei perono dangų kraštų vakuuminėmis siurbimo mašinomis surenkami sliekai.

Nuolat prižiūrimi ir teritorijoje esantys melioracijos grioviai, kad neprisipildytų vandens ir netaptų traukos objektais paukščiams. Juose nuolat šienaujama žolė, iškertami krūmokšniai, valomos vandens pralaidos, jungiančios melioracijos griovius.

Iš aktyvių priemonių M.Zelenius minėjo nuolatinę teritorijos stebėseną, patruliavimą ir aktyvių priemonių taikymą pasirodžius paukščiams.

Sparnuočiai baidomi ir automobilių garsiniais signalais, garsiniais pabūklais, paukščių pavojaus klyksmo garsiakalbiais, prietaisais, generuojančiais žalios spalvos lazerio spindulius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.