Po ilgo sovietinio periodo, sakalininkystės tradicijos Lietuvoje buvo užmirštos. Laikytina, kad jos vėl pradėtos gaivinti, kai po 2000-ųjų Norviliškių pilyje buvo suorganizuotos pirmosios medžioklės su plėšriaisiais paukščiais. Sakalininkystė yra tradicinis medžioklės su plėšriaisiais paukščiais (sakalais, vanagais, ereliais, o kartais ir apuokais) menas bei praktika, skaičiuojanti daugiau nei 4000 metų.
Svarbu paminėti, kad dar nesenai tai buvo tik kilmingiesiems prieinamas menas, dvarininkijos pasididžiavimas, kartais ir diplomatijos įrankis – įspūdingi paukščiai tapdavo dovanomis karaliams. Lietuvoje istorinių sakalininkystės užuominų buvo aptikta restauruojant ir kasinėjant Valdovų rūmų pamatus. Čia rasti susiję su sakalininkyste artefaktai – sakalo kepurėlė ir pavadėliai.
Šis ilgaamžis užsiėmimas reikalauja ilgų praktikos valandų, atsidavimo, subtilumo ir įgūdžių. Sakalininkas turi išmokyti plėšrųjį paukštį skristi laisvai, medžioti jam ir susitaikius su tuo, jog yra nelaisvėje, grįžti atgal pas žmogų.
Pasak sakalininkystės tradicijų Pakruojo dvare gaivintojo Giedriaus Klimkevičiaus, „iš pradžių sakalininkystė buvo naudojama tik medžioklei, bet šiais laikais įgavo ir kitokios vertės – buvo integruota į bendruomenes kaip socialinė ir rekreacinė praktika, ryšio su gamta užmezgimo būdas ir, svarbiausia, gyvūnijos, paukščių pasaulio suvokimo galimybė.“
„Šis menas praeitais metais buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Kasdien šį meną gaiviname ir populiariname, supažindiname žmones, suteikiame progą pamatyti aukščiausią medžioklės estetikos lygį,“ – sako sakalininkystės entuziastas.
Dvaro sakalininkystės ūkyje jau kelinti metai gyvena tokie plėšrieji paukščiai kaip vištvanagis, vanagas, greičiausias pasaulyje gyvūnas – sakalas keleivis, kilnusis ir baltapetis ereliai, baltoji ir uralinė pelėdos, apuokas, palšasis grifas ir didžiausiu pasaulio skraidančiu paukščiu tituluojamas komandoras. Paukščius ir jų mokymus galima gyvai išvysti kiekvieną dieną vykstančios gėlių festivalio programos metu.
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausias Lietuvoje dvaro kompleksas, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, Lietuvos „Metų turizmo objektas 2018, 2019, 2021“, čia kasmet vyksta unikalūs gėlių ir šviesos festivaliai, yra atkuriamos XIX a. pr. – XX a. pr. dvaro gyvenimo patirtys bei akimirkos.
