Vėgėlių žvejybos draudimo laikotarpiu, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto, teigiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Vėgėlių išteklių sumažėjimą pajuto ne tik žvejai mėgėjai – daug mažiau šių žuvų sužvejoja ir žvejai verslininkai: XXI a. vėgėlių laimikiai vidutiniškai siekė 20 t per metus, o pastaraisiais metais dar labiau sumažėjo, 2019 m. sugauta apie 9,4 t, 2020 m. – 13,2 t, 2021 m. – tik 6,6 t vėgėlių. Paskutinis ženklus vėgėlių laimikių, o kartu ir išteklių pagausėjimas buvo stebimas 1983–1991 m., kai sugavimai kito 83–158 t ribose.
„Įtakos gali turėti ne tik žvejyba, nes žvejybos laimikių mažėjimą iš dalies lemia griežtesni žvejybos reikalavimai, bet ir klimato šiltėjimas. Vėgėlės yra vienintelės menkiažuvių būrio atstovės Lietuvoje, prisitaikiusios gyventi gėluose vandenyse, būtina jų maitinimosi ir neršto sąlyga – pakankamai šaltas vanduo, šiltojo sezono metu jos visiškai neaktyvios“, – rašoma pranešime.
Neseniai parengtame Verslinės žvejybos taisyklių pakeitimo projekte numatomos priemonės, kurios padės užtikrinti, kad nebūtų trikdoma vėgėlių migracija ir pereikvoti sumažėję šių žuvų ištekliai.
Numatoma drausti vėgėlių verslinę žvejybą nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 31 d., 70–80 mm akių dydžio stambiaakių tinklaičių, kuriais sužvejojama daugiausiai vėgėlių, planuojama sumažinti apie 20 proc.
Taip pat planuojama visiškai uždrausti verslinę žvejybą visais žvejybos įrankiais 2 km atstumu nuo kranto atkarpoje, kurioje yra visos į Kuršių marias įtekančių upių atšakos – nuo Atmatos iki Skirvytės žiočių.