Seime nerimsta aistros dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje: negalime miškų paversti skerdyklomis

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui buvo pristatytos didžiulio aplinkosaugininkų pasipriešinimo sulaukusios Medžioklės įstatymo pataisos. Pasiūlymo esmė – įteisinti karo lauke naudojamų naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovų teigimu, šių prietaisų įteisinimas būtinas pandemijų, kylančių laukinėje gamtoje, valdymui bei pasipriešinimui galimai karinei agresijai. Vis dėlto Aplinkos ministerijos ir nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų nuomone, naktinių optinių taikiklių naudojimas būtų ne tik neetiškas, bet ir atvertų daugiau galimybių aplinkosauginiams nusižengimams.

Medžioklė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Medžioklė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Miglė Vasiliauskaitė

May 1, 2023, 1:57 PM

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstyti du pasiūlymai, suformuluoti dar pernai metais. Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seimo nario Lino Jonausko projektas įrašyti Medžioklės įstatyme draudžiamus medžioklės įrankius, tarp jų ir naktinius optinius taikiklius (šiuo metu įrankiai yra nurodyti tik medžioklės taisyklėse) ir šiam priešingas oponentų pasiūlymas įrašyti leidžiamus medžioklės įrankius, tarp kurių būtų įtraukti ir naktiniai optiniai taikikliai.

Pagrindinis argumentas – kova su Afrikiniu kiaulių gripu

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių uždavinių visose ES šalyse, kuriose plinta Afrikinis kiaulių maras yra kontroliuoti laukinę fauną, o konkrečiai – šernų populiaciją. Tam, esą, padėtų karo lauke naudojamų naktinių optinių taikiklių įteisinimas naudojimui medžioklėje.

„Sezoniškai, dažniausiai vasaros metu, (Afrikinio kiaulių maro – ELTA) virusas patenka ir į kiaulių ūkius. Dėl šios ligos nuo 2014 jau esam sunaikinę 157 ūkius, kuriuose buvo išnaikinti 78 tūkst. kiaulių. Laukinėje faunoje buvo rasti 8,5 tūkst. šernų, tai yra Afrikinio kiaulių maro viruso nešiotojų“ – duomenimis dalinosi M. Masiulis.

VMVT atstovo teigimu, kadangi šios ligos gydymo ir vakcinos nėra, Europos Komisija (EK) išleido darbinį dokumentą, kuriuo numatytos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės medžioklėje, siekiant užkirsti tolimesnį ligos plitimą. Pasak M. Masiulio, Lietuva tokio plano dar neturi, tačiau renkama darbo grupė šio klausimo svarstymui per ateinančius 6 mėnesius.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos narys Kęstutis Vaicekauskas prisimena sunkų pandemijos laiką verslininkams, pusiau tuščius kiaulių gardus ir milžiniškus finansinius nuostolius. Jo nuomone, kitų sričių atstovams gali būti sunku suprasti problemos mastą, bet imtis veiksmų – būtina.

„Norėčiau priminti 2014 metus, kada Afrikinis kiaulių maras įžengė į Europos Sąjungą (ES). Nuostoliai buvo ne milijoniniai, bet milijardiniai, kai buvo embargas viso eksporto į trečiąsias šalis. Šitie jauni žmonės, kurie šaiposi iš įstatymo, kad reikia naudoti maksimalias priemones – aš manau jie nesupranta tos problemos. Mes, kaip kiaulių augintojai, patyrėme pačius didžiausius nuostolius ir kiaulių populiacija sumažėjo perpus. Politikai turi prisiimti šitą atsakomybę ir spręsti taip, kad valstybei būtų naudinga“, – poziciją išsakė K. Vaicekauskas.

Naktiniai taikikliai – nacionalinio saugumo klausimas

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ir dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius priminė apie siūlomo projekto ištakas, siekiančias Rusijos karo Ukrainoje pradžią: „Įstatymo pakeitimas turėjo palengvinti konvencinių hibridinių grėsmių valdymą ir esant krizinei situacijai paefektyvinti ginklų naudojimą. Šiuo pakeitimu įstatymų leidėjas siekė, kad naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių įsigyti ir turėti galėtų ir platesnis ratas subjektų, t.y. sporto atstovai, profesinei veiklai ginklūs naudojantys asmenys, medžiotojai, šauliai, atsargos kariai ir t.t.“

Vis dėlto buvęs kariškis sako, kad nors dėl šių priežasčių medžiotojai yra raginami ir agituojami įsigyti naktinio matymo taikiklius, tą padaryti jiems nėra pakankamos paskatos.

„Siekiant realiai įgyvendinti įstatymų leidėjo ketinimus būtų optimalu medžiotojam suteikti ribotą teisę išskirtiniais ir aiškiai medžioklės įstatyme įvardintais atvejais naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus medžioklėje“, – Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu kalbėjo A. Pocius.

Projekto iniciatorių teigimu, jiems sunku suprasti aplinkosaugininkų šurmulį, nes naktinių taikiklių naudojimas neprieštarauja Berno konvencijai – 1979 m. priimtam dokumentui, skirtam Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugai. Jame nurodomos griežtai saugomos augalų ir gyvūnų rūšys bei uždrausti medžiojimo būdai ir įrankiai.

Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių yra įteisinę latviai, estai, lenkai ir kitos šalys, kurios ribojasi su Rusija ir šias priemones taiko Afrikinio maro grėsmei mažinti.

Nori atimti vienintelį gamtos „poilsio“ nuo žmogaus laiką

Tokios aplinkosauginės organizacijos, kaip „Baltijos aplinkos forumas“ ir „Baltijos vilkas“, o kartu ir Aplinkos ministeriją atstovavęs Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis kategoriškai pasmerkė naktinės įrangos naudojimą medžiojimo tikslais.

Pasak Žemės ūkio viceministro Domanto Dudučio, tokio siūlymo įteisinimas „būtų absurdiškas ir kategoriškai nepriimtinas“. Jo teigimu, naktis yra vienintelis laikotarpis paroje, kai laukiniai gyvūnai gali pailsėti nuo nuolatinės žmogaus veiklos ir trikdymo savo natūralioje aplinkoje. Naktinių taikiklių naudojimas paskatintų medžiotojus savo veiklą pratęsti ir saulei nusileidus.

„Dalis rūšių natūralios būklės sąlygomis dažniau gyvenančios mišraus (nakties/dienos) aktyvumo ciklais, dėl minėto žmogiškojo faktoriaus spaudimo priverstos labiau persiorientuoti į naktinį gyvenimo būdą, kuomet intereso maklinėti po laukus bei miškus nelabai turi ir medžiotojai, nes, negalint legaliai naudoti aptariamų naktinių taikiklių ir vieniems sąmoningai laikantis galiojančių teisės aktų, o kitiems prisibijant galimų jų pažeidimų pasekmių, sumedžiojimo galimybės dažniausiai sumažėja iki ribinių reikšmių.

Įteisinus naktinių taikiklių naudojimą neabejotinai kiltų intensyvių naktinių medžioklių banga, ir tiek medžiojamųjų žvėrių, tiek ir visos kitos toje pačioje gyvenamojoje aplinkose esančios laukinės gyvūnijos ramybės laikotarpis dingtų visiškai. Kitaip tariant, laukinė gyvūnija gyventų nuolatinio žmogiškojo faktoriaus keliamo streso sąlygomis, kas ilgalaikėje perspektyvoje garantuotai turėtų potencialių neigiamų pasekmių tiek atskirų individų, tiek atitinkamų rūšių populiacijų būklei ir sveikatingumui“ – rašė Žemės ūkio viceministras kreipimesi į Aplinkos apsaugos komiteto narius.

Atsivers daugiau galimybių naujiems pažeidimams

M. Čepulis teigia, kad neįmanoma nustatyti, ar gyvūnas buvo nušautas naudojant naktinio taikymosi įrangą, ar ne. Jo nuomone, būtų sunku susekti, ar naktiniai optiniai taikikliai nebus naudojami tų gyvūnų medžioklėje, kurių su šiais prietaisais medžioti neleidžiama.

„Šitas įstatymo projektas, jo papildomi pasiūlymai, apverčia šitą projektą aukštyn kojom ir vietoj to, kad tie įrankiai pataptų įstatymo draudžiami ar ribojimi, mes leidžiam medžioti viską. Čia minėjo, kad tai būtų ribotai naudojima, bet iš tiesų tai nebūtų ribotai naudojama. Kontrolė, iš principo, tampa neįmanoma. Šernai, lapės medžiojami kiaurus metus, taikiklį medžioklės plotuose galima turėti visada, kontrolės nelieka. Tas projektas leistų medžioti viską“, – posėdyje sakė M. Čepulis.

Prezidento atstovė Agnė Jakstienė taip pat pabrėžė, kad naujomis pataisomis naktinių taikiklių naudojimą siūloma įtvirtinti ne tik šernų, bet visų medžiojamų gyvūnų medžioklėje. Jos teigimu, siūlyme neįtraukta net dalis saugomų gyvūnų rūšių.

Prezidento patarėja patikino, kad tokios neatrankinės ir sunkiai kontroliuojamos medžioklės priemonės nėra būtinos tokiu mastu, koks yra siūlomas pateiktu oponentų projektu. Politikės nuomone, nors Afrikinis kiaulių maras yra sudėtingas uždavinys, jį spręsti reikėtų kitais būdais.

„Sutinku, kad Afrikinis kiaulių maras yra didelė problema, bet esant poreikiui tą konkrečią problemą galima būtų spręsti taikant kažkokias vienkartines griežtesnes reguliavimo priemones, bet laikantis tų principų, kurie ir direktyvose yra įtvirtinti: kad tai yra individualus atvejis, konkreti rūšis, konkrečios priemonės ir griežta kontrolė. Bet tikrai ne tokiu būdu, kuris yra pasiūlytas dabar. Ir jei tikrai būtų pritarta šitam siūlymui įteisinti kaip taisyklę naktinius taikiklius, tai rimtai svarstytume tokį įstatymą vetuoti“, – posėdyje kalbėjo A. Jakstienė.

Vyriausybė linkusi atmesti naujai pateiktus siūlymus

Ministrės pirmininkės patarėjas Dalius Krivickas pabrėžė, kad Vyriausybė jau yra iš dalies pritarusi L. Jonausko iniciatyvai ir pateikusi pasiūlymus patikslinti tam tikras nuostatas, tačiau oponentų pateiktas projektas dar nėra aptartas.

„Tas, kas buvo pakeliui užregistruota įstatymo projektui yra kardinaliai priešinga – tiek inicijuotam įstatymo projektui, tiek tai pozicijai, kurią vyriausybė yra pateikusi. Iš esmės, ta dalis yra neišdiskutuota, jinai atsirado Seime, bet vyriausybė nėra pateikusi nuomonės dėl šitų iniciatyvų papildyti įstatymo projektą naktinio matymo taikikliais ir kitais įrankiais“, – diskusijos metu pridėjo D. Krivickas.

„Siūlymas yra svarstyti projektą ta apimtimi, ką yra inicijavęs L. Jonauskas ir kam yra vyriausybė pateikusi išvadą, ir atmesti tuos pasiūlymus, kurie yra pateikti pakeliui – kurie yra kardinaliai priešingi tai iniciatyvai, kuri yra Seime“, – apibendrino Ministrės pirmininkės patarėjas.

„Tvari Lietuva“ primena, kad įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 metų. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru. 2021 metais, motyvuojant karo grėsmės ir paramos Ukrainai argumentais, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 ir 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.

Jau tada Antikorupcinio vertinimo išvadoje buvo įžvelgta, kad leidimas naktinius taikiklius įsigyti medžiotojams nedera su įstatymo pakeitimo projekto argumentacija ir neveda į pasirengimą organizuotam pasipriešinimui. Po kelių mėnesių nuo Lietuvos Respublikos (LR) ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo naktinių taikiklių įteisinimo organizatoriai ėmė siūlyti keisti ir LR Medžioklės įstatymą, kad medžiotojai ne tik galėtų įsigyti, bet ir naudoti naktinę įrangą medžioklėje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.