S. Paltanavičius įspėja: erkės į namus gali patekti ir netikėčiausiais būdais

„Jeigu mes nežinotume jų poveikio, tai, ko gero, tas mažas gyvūnėlis iš voragyvių klasės mažai turėtų mums poveikio“, – įsitikinęs gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. Visgi erkių platinamos ligos baimę kelia ne vienam, o ir tikrai ne veltui – gamtininkas įspėja, kad kraujasiurbės tyko ne tik miškuose, tačiau ir miesto parkeliuose ar skveruose, o nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.

Nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.<br>lrytas.lt koliažas. 
Nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.<br>lrytas.lt koliažas. 
Nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nelauktų svečių į namus gali parnešti net mylimas augintinis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Selemonas Paltanavičius. <br>Laidos stop kadras. 
Selemonas Paltanavičius. <br>Laidos stop kadras. 
Selemonas Paltanavičius. <br>Laidos stop kadras. 
Selemonas Paltanavičius. <br>Laidos stop kadras. 
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-05-09 15:24

Pasak gamtininko, erkių pavojus tik didėja – jos darosi vis agresyvesnės, jų paplitimo ribos plečiasi, o vis dažniau šios kraujasiurbės sutinkamos ir mieste.

„Na, mūsų įsivaizdavimas visada yra, sakykime, žmogiškas. Galvojam, kad jei tu esi erkė, tu gyvensi miške, o ji šito nežino ir ji gyvena miesto parke, skvere. Jai nereikia miško, kaip įsivaizduojame, miško kvapo, aplinkos.

Žinoma, daugintis reikės. Patelė savo kiaušinėlius padeda būtent į samanas ar drėgną gruntą, bet tai – vėliau. Svarbiausias dalykas patelėms rasti maisto šaltinį – šiltakraujį gyvūną, prie kurio pradžioje galėtų prikibti, o vėliau ir įsisiurbti“, – aiškina S.Paltanavičius.

Tinkamiausias laikas saugotis – dabar

S.Paltanavičius priduria, kad erkės tyko net ir kruopščiai prižiūrimose vejose, o naivu tikėtis ir to, kad kraujasiurbės netykos lankytinose vietose.

„Sako, nebuvau niekur, tikrai niekur nebuvau, bet kažkodėl užsikrėčiau laimo liga. Reikia atsekti visą schemą.

Ne visada net ir galvodamas atseksi visą kelią, bet reikia galvoti apie save. Tikrai žinau apie mėginius, kurie buvo imti prie vienos ar kitos labai lankomos vietos, kur būna labai daug žmonių ir kur beveik kasdien šienaujama veja, o toje vejoje nuolat randa erkių“, – įspėja gamtininkas.

S.Paltanavičius pastebi, kad dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad saugotis nuo erkių užtenka tik šiltuoju sezonu, o neretas nuo ypač pavojingos ligos – erkinio encefalito – skiepytis pradeda tik praėjus pavasariui.

„Sako, gal jau pavasaris praeis. Nėra šitiems reikalams vasaros, pavasario ar rudens. Iš kart, išgirdę šį pokalbį, keliaukite ir užsiregistruokite pasiskiepyti, jei dar nesate to padarę.

Tik birželio mėnesį turėsite pilną saugumą, ne iš karto po skiepo, tai jūsų vasara bus daug ramesnė“, – primena S.Paltanavičius.

Į namus patenka ir netikėčiausiais būdais

Nors apsaugą nuo erkinio encefalito suteikia skiepai, nuo kitos pavojingos – laimo ligos – skiepų nėra, todėl saugotis privalu visiems.

S.Paltanavičius patikslina, kad nors vis dar gajus įsitikinimas, jog erkes atbaido konkrečių spalvų drabužiai, iš tiesų jie padeda tik pastebėti kraujasiurbes, o ne jas atbaidyti.

Svarbu, pastebi gamtininkas, labai kruopščiai apžiūrėti ne tik drabužius, bet ir jų klostes, ypač gerai patikrinti tamsius drabužius bei megztus audinius, pro kuriuos erkė galėtų pralysti kiaurai. Be to, pasitikrinus patiems, svarbu neužmiršti ir savo augintinių.

„Gali būti, kad atsinešėme ne patys tą erkę. Gal ji buvo šuniuko kailyje ir kažkodėl ji dar neįsisiurbė. Erkė labai reaguoja ir iškart pajaus žmogų, galbūt kitą augintinį ir tikrai gali nuropoti ir ant žmogaus“, – aiškina S.Paltanavičius.

Apsaugos reikia ne tik žmonėms

Rūpintis augintiniais ir jų apsauga nuo erkių būtina ne tik tam, kad jie erkių neparsineštų į namus. S.Paltanavičius įspėja, kad šių kraujasiurbių ligos gali sukelti patį liūdniausią scenarijų ir keturkojui šeimos nariui.

„Babeziozė tikrai labai pavojinga liga – užtenka, kad įsisiurbtų ir su seilėmis perduotų pirmuonis. Pirmuonys yra mikroskopiniai gyvūnėliai, kurie patenka į šuns ar katės kraują ir veikia rauduonuosius kraujo kūnelius.

Dauginasi gyvūno organizme labai greitai, prasideda silpnumai, pabąla liežuvis, prasideda visokie fiziologiniai negalavimai ir negydant tas gyvūnas tikrai neišgyvens, bet yra visa gydymo sistema.

Yra vaistai, režimai, kaip gyvūnas turi būti prižiūrimas, bet net išėjus į miesto parką ar skverą jam gali įsisiurbti erkė. Šuo nebūtų šuo – jis turi lakstyti, siausti, landžioti. Tai yra gyvūnas, tyrinėjantis savo aplinką. Būtina tikrai jį apžiūrėti“, – primena gamtininkas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.