Smiltynėje šiuo metu sveiksta iš viso 19 ruoniukų – 10 patinėlių ir 9 patelės, kurie tapo pirmaisiais naujojo Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pacientais.
„Naujose patalpose nusilpusiais mažyliais galime pasirūpinti kur kas profesionaliau, tik, deja, kartais to neužtenka. Beveik visi šiemet išgelbėti ruoniukai pas mus atkeliavo sirgdami įvairiomis virusinėmis ligomis, užsikrėtę ruonių vėjaraupiais, dėl ko keletui išsivystė sunkūs kepenų bei inkstų uždegimai ir jų gyvybių išgelbėti nepavyko. Dar viena jauniklė yra sunkios būklės“, – sako Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.
Įžvelgia ruoniukų charakterių panašumus
Ruonių mažylius prižiūrintis A. Grušas džiaugiasi, kad iš visų šiemet globojamų mažylių, 15 jau maitinasi patys, todėl vasarą bus paleidžiami atgal į jūrą. Tiesa, tam dar reikia, kad ruoniukai priaugtų daugiau svorio ir svertų bent 40–50 kilogramų.
„Nepaisant gana greitos ir sklandžios ruonių pamestinukų reabilitacijos, du mažyliai vis dar valgo žuvį draskydami ją mažais gabalėliais. Savo charakteriu jie labai primena pernai metais globotas ruoniukes Svilą ir Zundą, kurias dėl tokių mitybos įpročių į jūrą paleidome vėliau nei kitus mažylius. Panašiai elgiasi ir kita ruoniukė, kuri žuvį ima tik iš mūsų rankų – kol kas nesiseka jos priversti maitintis savarankiškai“, – pasakoja biologas.
A. Grušas iš ruoniukų būrio taip pat išskiria vieną mažylę, kuri turėjo įprotį prieš kiekvieną maitinimą savo plaukmenis sudėti drauge, tarsi maldai: „Dėl tokio elgesio ją praminėme Fatima ir nors dabar ji puikiai maitinasi savarankiškai, kiekvieną rytą mus ir toliau pasitinka „giedodama“, skleisdama ruoniškus garsus.“
Ruoniukų vardai – suvalkietiškos tarmės
Nors pirmasis ruonių jauniklis į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą atkeliavo kovo pradžioje, mažyliais besirūpinantys specialistai jau žinojo, koks vardas bus suteiktas nelaimėliui. Kasmet išgelbėtiems ruoniukams suteikiami vis iš kito Lietuvos etnografinio regiono kilę vardai ar tarmiški žodžiai.
„Rengdami tradicines ruoniukų vardynas jau pabuvojome Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, o šiemet kėlėmės į Suvalkiją. Bendradarbiaujant su Marijampolės viešąja biblioteka, moksleivių ir gyventojų prašėme pasiūlyti po vardą ruonių patelei ir patinėliui. Minėdami pasaulinę vandenynų dieną, birželio 8-ąją iš pusantro šimto vardų pasiūlymų išrinksime skambiausius ir labiausiai ruoniukus atspindinčius tarmiškus vardus“, – pasakoja Ieva Jašinskienė, Lietuvos jūrų muziejaus kultūrinės veiklos koordinatorė.
Šiuo metu esančiame vardų pasiūlymų sąraše nestinga originalų skambesį turinčių suvalkietiškų žodžių. Tarp ruoniukams siūlomų suteikti vardų – ir Pieskutė, Kaniukė bei Abazėlis, kurie atitinkamai reiškia smėlį, metalinį indą pienui supilti ir mažas, tačiau tvirtas rogutes, ant kurių uždedamas vežamo rąsto laibgalis. Ruoniukams surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų
A. Grušas pažymi, kad Velykų laikotarpiu centras pasipildė itin dideliu būriu ruoniukų, todėl juos prižiūrėti ištisą parą buvo tikrai nelengva, prireikė savanorių pagalbos. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, šiemet rūpintis nusilpusiais ruoniukais tapo paprasčiau dėl didėjančio visuomenės neabejingumo gamtosaugai. Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai.
„Kiekvienas nupirktas „Duok ruoniukui penkis“ daugkartinis maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai. Nuo pat projekto pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 110 tūkst. eurų“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
