Slapti kadrai iš kailių fermų – gyvūnai talžomi, dusinami dujų kamerose: „Toks elgesys su gyvūnais yra sveiku protu nesuvokiamas“

Gyvūnų žviegimas iš skausmo, jų talžymas bei dusinimas dujų kamerose – tai slapta užfiksuoti kadrai iš aštuonių Lietuvos kailių fermų. Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pristato šokiruojantį tyrimą, kuris atskleidžia žiaurią Lietuvoje dėl puošmenų kankinamų gyvūnų realybę, rašoma organizacijos pranešime žiniasklaidai. Kol kas Lietuvoje kailių fermos nėra draudžiamos, tačiau įstatymo projektas, pagal kurį tokia veikla šalyje nebūtų leidžiama, jau skinasi kelią į Seimą.

Gyvūnų žviegimas iš skausmo, jų talžymas bei dusinimas dujų kamerose – tai slapta užfiksuoti kadrai iš aštuonių Lietuvos kailių fermų.<br>lrytas.lt koliažas.
Gyvūnų žviegimas iš skausmo, jų talžymas bei dusinimas dujų kamerose – tai slapta užfiksuoti kadrai iš aštuonių Lietuvos kailių fermų.<br>lrytas.lt koliažas.
Vaizduose matoma, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo.<br>„Tušti narvai“ vaizdo įrašo stop kadrai.
Vaizduose matoma, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo.<br>„Tušti narvai“ vaizdo įrašo stop kadrai.
Vaizduose matoma, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo.<br>„Tušti narvai“ vaizdo įrašo stop kadrai.
Vaizduose matoma, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo.<br>„Tušti narvai“ vaizdo įrašo stop kadrai.
Kailiniai gyvūnai Suomijos fermose. <br>Oikeutta elaimille asociatyvi nuotr.
Kailiniai gyvūnai Suomijos fermose. <br>Oikeutta elaimille asociatyvi nuotr.
Kailiniai gyvūnai Suomijos fermose. <br>Oikeutta elaimille asociatyvi nuotr.
Kailiniai gyvūnai Suomijos fermose. <br>Oikeutta elaimille asociatyvi nuotr.
Kailiniai gyvūnai Suomijos fermose. <br>Oikeutta elaimille asociatyvi nuotr.
Kailiniai gyvūnai Suomijos fermose. <br>Oikeutta elaimille asociatyvi nuotr.
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br> T.Bauro nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br>J.Elinsko nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br>J.Elinsko nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br>J.Elinsko nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br>J.Elinsko nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br>J.Elinsko nuotr. 
G.Vaitkevičiūtė. <br>J.Elinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

May 30, 2023, 10:34 AM, atnaujinta May 30, 2023, 12:28 PM

„Montuodami vaizdus, tai darantys žmonės ne kartą turėjo keistis. Kadrai tiesiog per žiaurūs, tad žiūrintiems žmonėms emociškai buvo per sunku“, – apie užfiksuotus vaizdus pasakoja „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Siekia, kad kailių fermos Lietuvoje būtų uždraustos

Paviešintuose vaizduose iš aštuonių Lietuvos kailių fermų (filmuota 2019–2023 m.) matomi kraupūs gyvūnų gerovės pažeidimai. Jie užfiksuoti Mažeikių, Prienų, Panevėžio, Ukmergės, Kelmės, Šiaulių ir Kauno rajonuose esančiose fermose.

Vaizduose matyti, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo. Matyti, kaip fermų darbuotojai tyčia gyvūnui siekia sukelti dar didesnį skausmą. Paviešinti ir gyvūnų žudymo dujų kamerose vaizdai. Kailiniai žvėreliai blaškosi, šokinėja, draskosi, bando ištrūkti. Galiausiai kūnai pradeda trūkčioti, tampytis ir gyvūnai uždūsta, įvardijama pranešime spaudai.

„Toks elgesys su gyvūnais yra sveiku protu nesuvokiamas ir nedovanotinas. Kailininkai šį procesą vadina migdymu. Ar jums tai panašu į migdymą? Tai, į ką dauguma žmonių net negali žiūrėti, yra standartinė praktika kailių fermose. Visose jose žudymo sezonas atrodo taip pat“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.

Kasmetinis kailinių žvėrelių žudymas kailių fermose vyksta pavasario ir rudens metu. Pavasarį po kergimo uždusinami patinai, nes nebebūna reikalingi, o rudenį – visi gyvūnai, atrinkti kailiui.

„Fiksuotuose kadruose matyti pažeidimų, mat pagal Europos Sąjungoje galiojančius aktus žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems neturi būti sukeliamas skausmas, nerimas ar kančios, kurių galima išvengti.

Slapti kailių fermų vaizdo įrašai parodo visai kitą realybę. Kailių fermų darbuotojai tyčia, naudodami perdėtą jėgą sukelia gyvūnams skausmą ir kančias. Todėl bus kreiptasi į teisėsaugą, siekiant atsakomybėn patraukti taip su gyvūnais pasielgusius asmenis. Vis dėlto dabar svarbiausia, kad tokia veikla apskritai būtų uždrausta. Nebereikia dėl puošmenų kankinti gyvūnų“, – akcentuoja „Tuščių narvų“ vadovė.

Įstatymo projektas skinasi kelią į Seimą

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.

Praeitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti kailių fermas Lietuvoje, už kailių fermų draudimą pasisakė didžioji dalis parlamentarų. Todėl įstatymo projektas jau greitai turėtų būti svarstomas Seimo posėdžių salėje. Iš dešimties komiteto narių už kailių fermų draudimą pasisakė 6, susilaikė 2, o 2 posėdyje nedalyvavo.

ELTA primenta, kad Įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.

Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.

Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotų įrenginių, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkymui. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.

Praeitą savaitę Kaimo reikalų komitetas taip pat aptarė šį klausimą ir nusprendė kailių fermų draudimą atmesti. Už atmetimą balsavo 5, prieš – 2 seimūnai. Balandžio mėnesį Parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui delsiant priimti sprendimus dėl kailinių žvėrelių fermų naikinimo Seimas nutarė, kad šie klausimai toliau bus svarstomi be šio komiteto išvados.

Seime svarstomas dar 2021 metais įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, primena ELTA.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės inicijuotose pataisose nurodoma, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas ne tik garantuotų gyvūnų gerovę, tačiau sumažintų ir gamtos taršą bei užtikrintų šalia kailinių žvėrelių fermų gyvenančių žmonių teisę į švarią aplinką.Už gyvūnų apsaugą kovojanti organizacija „Tušti narvai“ skatina visuomenę parašyti Seimo nariams ir išreikšti lūkestį, kad jie balsuotų už gyvūnus.

„Dabar yra tinkamiausias metas apsaugoti gyvūnus. Kiekvieną, kuriam svarbi jų gerovė, kviečiu parašyti laišką Seimo nariui. Dabar jūsų balsas už gyvūnus turi didžiausią galią pasiekti pokytį ir sustabdyti šią žiaurią industriją mūsų šalyje. Parlamentarų balsavimas už kailių fermų draudimą Lietuvoje priklausys nuo žmonių, kuriems rūpi gyvūnai, veiksmų“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.