Pasakė, kur galite pamatyti vieną rečiausių ir spalvingiausių Lietuvos paukščių

​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje. Šį spalvingą paukštį, jei Jums labai pasiseks, galite sutikti kairiajame Nemuno krante. Šią vasarą stebima bitininkų kolonija, kurią sudaro apie 30 paukščių.

​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
​Vienas rečiausių Lietuvoje sutinkamų paukščių – bitininkas, dar vadinamas lietuviškąja papūga, peri Panemunių regioninio parko teritorijoje.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Daugiau nuotraukų (8)

Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija

Aug 15, 2023, 5:20 PM

Bitininkai Lietuvoje – itin reti svečiai, retkarčiais į mūsų šalį jie užklysta šiltuoju metų laikotarpiu. Europoje šiuos paukščius gerokai dažniau galima sutikti pietinėje Lenkijos dalyje, Prancūzijoje ir kitose pietinėse Europos šalyse.

Šie spalvingi paukščiai mėgsta gyventi kolonijomis – šiltesnėse šalyse šių paukščių kolonijos gali sudaryti net iki 25 tūkstančių individų. Tokios kolonijos mėgsta įsikurti stačiuose, smėlėtuose upių krantuose, kur nesunku išsirausti urvus. Taip, visiškai teisingai, bitininkai gyvena ir peri ne lizduose, o urvuose. Į juos deda ir kiaušinius.

Vienoje dėtyje dažniausiai būna apie 5–6 kiaušinius, kuriuos abu poros nariai peri apytiksliai 20 dienų. Jaunikliai urvelį palieka maždaug po mėnesio nuo išsiperėjimo.

Bitininkas iš kitų paukščių išsiskiria savo spalvingumu. Šių paukščių plunksnos pasižymi itin ryškiomis spalvomis – raudona, geltona, mėlyna ir žalia. Daugelio vabzdžiaėdžių paukščių plunksnos yra neryškios, todėl jie nekrenta į akis, o su bitininkais – viskas atvirkščiai. Be ryškių spalvų bitininkai išsiskiria ir akrobatiniais gebėjimais ore – jie vabzdžius gaudo skraidydami, o kadangi taikosi į greitai skrendančius – ir patys turi būti vikrūs.

Prie gebėjimo greit ir vikriai pagauti savo grobį prisideda puikus šių paukščių regėjimas. Bitininkai vapsvą ar bitę gali pastebėti net už 100 metrų. Sučiupęs geliantį vabzdį bitininkas jo neryja kol nepašalina geluonies. Dažniausias geluonies pašalinimo būdas – patrinti vabzdį į medžio šaką, kad vabzdys išskirtų nuodus ir geluonis pasišalintų.

Bitininkai perėdami urviniuose lizduose susiduria su problema – parazitais. Būtent todėl bitininkus dažnai galima išvysti purenant ir kedenant savo plunksnas – taip jie palaiko švarą ir naikina jų plunksnose besiveisiančius parazitus. Tokiems švaros ritualams šie paukščiai skiria apie 10 procentų savo dienos laiko.

„Panemunių regioniniame parke bitininkai pastebimi jau apie dešimtmetį, nors tikslių populiacijos duomenų neturima. Pastebima, kad vis daugiau Panemunių regioninio parko gyventojų ir lankytojų atpažįsta šį paukštį iš jo duslaus balso ir išskirtinių spalvų.

Manoma, kad bitininkų populiacija šiame krašte gali didėti, nes vis daugiau šio krašto gyventojų teigia pastebintys šiuos spalvingus paukščius šalia savo sodybų“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė Eglė Lopšaitienė.

Pasidairykite ir jūs, šiuo metu lizdus palikę jaunikliai mokosi savarankiškai gaudyti vabzdžius, o jų mėgstami stebėjimo postai – elektros laidai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.