„Va čia tai radinys! Maždaug 160 cm durklažuvė arba dar vadinama kardžuve! Šios žuvys labiau mėgsta sūrų vandenį, tačiau kartais užklysta ir į Baltiją. Deja, žuvis rasta jau nugaišusi, todėl viliamės, kad mokslo bendruomenei tai bus įdomus ir vertingas radinys tyrimams“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė „Lietuvos žuvys“.
Liepą apie neįprastą radinį informavo ir Klaipėdos universitetas. Į Baltijos jūros Lietuvos priekrantę atplaukė ir į žvejų gaudyklę pateko Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus). Tą kart mokslininkai sakė galintys tik spėlioti, dėl kokių priežasčių merlangas galėjo atklysti į Lietuvos pajūrį.
„Visos hipotezės gali būti siejamos su prastėjančia Baltijos jūros aplinkos būkle, joje vykstančiais neigiamais pokyčiais – žuvų išteklių mažėjimu, mitybos tinklų degradacija“, – tąkart sakė dr. R. Staponkus.
Susiję straipsniai
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad durklažuvė – ešeržuvių (Perciformes) būrio, durklažuvinių (Xiphiidae) šeimos vienintelė žuvų rūšis. Paplitusi tropinio ir subtropinio, kartais pasitaiko ir vidutinio klimato juostos jūrose. Kūnas torpedos formos, be žvynų, 4–4,5 m ilgio, masė gali siekti 400 kg.
Viršutinis žandikaulis iki 1,4 m ilgio, panašus į durklą. Nugaros pelekas susideda iš 2 dalių, pilvo pelekų nėra. Uodegos stiebelis su 2 kiliais. Gyvena atvirose jūrose. Gali plaukti iki 130 km/h greičiu. Minta žuvimis ir galvakojais moliuskais. Subręsta 5–6 metų. Ikrai pelaginiai (patelė išneršia iki 68 kg ikrų). Verslinės ir sportinės žūklės objektas. Kartais pasitaiko Baltijos jūroje (ir prie Lietuvos krantų).