„Vis daugiau pažangių žvejų mėgėjų renkasi kur kas tvaresnį, žuvų išteklius saugantį žvejybos būdą „pagavai-paleisk“ arba kitaip – žvejybą paleidžiant žuvis. Toks būdas dažnai naudojamas ir žvejų mėgėjų varžybose.
Švedijoje žvejyba „pagavai-paleisk“ principu vadinamas ekologine žvejyba. Toks būdas leidžia tausoti nykstančius žuvų išteklius, padeda lengviau jiems atsikurti. Todėl visai logiška būtų šiems žvejams taikyti per pusę mažesnius žvejybos leidimų įkainius, nei žvejams, kurie pasiima sugautą žuvį“, – sako L. Jonauskas.
Parlamentaras teigia, kad mokesčio dydis, siekiantis 10 eurų už mėnesio trukmės ir 25 eurus už metų trukmės leidimą, parinktas, norint paskatinti žvejus mėgėjus, žvejojančius principu „pagavai-paleisk“, žvejybos leidimą įsigyti ilgesniam laikotarpiui.
Pritarus Seimo nario L.Jonausko pasiūlymui, atsirastų žvejų mėgėjų žvejybos leidimų kainų diferenciacija ne tik pagal žvejybos leidimo trukmę, bet ir žvejybos tipą: pasiimant žuvį ir žvejybą paleidžiant žuvį.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 28 d. Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose nuo 1 euro 40 centų iki 3 eurų dviem paroms, nuo 5 eurų iki 15 eurų mėnesiui ir nuo 14 eurų iki 50 eurų metams.
Tai numatančias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas Seimui pateikusi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sakė, kad šiuo metu galiojančios mėgėjų žvejybos leidimų kainos nesikeitė jau 11 metų.
„Įkainis nekeistas 11 metų, manau, kad pribrendo laikas. (...) Tuos žvejybos entuziastus, kuriems rūpi gamta, tikrai neišgąsdins 3 eurai arba 50 eurų kainuosiantis metinis bilietas“,– mano A. Gedvilienė.
Jos teigimu, surinkus daugiau lėšų, jos sugrįš patiems žvejams, bus daugiau investuojama į vandens telkinių įžuvinimą.
Parlamentarės duomenimis, šiuo metu yra apie 300 tūkstančių žvejų mėgėjų. Į valstybės biudžetą už mėgėjų žvejybos leidimus kasmet surenkama apie 1,4–1,6 mln. eurų.
Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 65 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 35 parlamentarai. Projektas toliau bus svarstomas Aplinkos apsaugos komitete, o Seimo salėje turėtų vėl atsirasti gruodžio 5 d.
