Žu­vin­to re­zer­va­te daugiau nei po 40 me­tų apsilankė stumbras: iš kur jis atklydo, nežino ir specialistai

Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą. Rezervato aplinkosaugininkai konstatuoja, kad šioje saugomoje teritorijoje toks žvėris buvo pastebėtas tik daugiau nei prieš 40 metų – 1980-aisiais. O gyventojai nerimauja, ar stumbrai jiems gali kelti pavojų.

Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą.<br>V.Balkūno nuotr.
Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą.<br>V.Balkūno nuotr.
Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą.<br>V.Balkūno nuotr.
Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą.<br>V.Balkūno nuotr.
Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Pastaruoju metu Žuvinto biosferos rezervato specialistai ir nemažai aplinkinių gyventojų pastebi klaidžiojantį didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį – stumbrą.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Alma Mosteikaitė, alytausnaujienos.lt

2023-12-02 19:37

„Egzotiškai jis atrodo savo dydžiu“

Prie pat Žuvinto biosferos rezervato esančios žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas sakė, kad bendrovės valdose pastaruoju metu stumbrą pastebėjęs tris kartus. Ir prie gamybinio centro, ir gretimame miške. Pasėliuose paliktos žvėries pėdos išsiskiria savo dydžiu.

A.Žėkas teigė, kad kai kurie vietiniai stumbrą yra matę ir daugiau kartų: „Galiu pasakyti, kad egzotiškai jis atrodo savo dydžiu. Bet tikrai nesinorėtų, jog jų mūsų krašte atsirastų daugiau, kaip yra kai kur Aukštaitijos rajonuose. Tada jie tiesiog ištryptų pasėlius.“

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų, kurioms priklauso Žuvinto biosferos rezervatas, direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pranaičio tvirtinimu, rezervato apylinkėse stumbras pirmąkart pastebėtas rugsėjo 19-ąją ir tikrai tai negali būti siejama su šiais žvėrimis, paleistais į laisvę Dzūkijos nacionaliniame parke. Mat čia jie į laisvę išėjo spalio 25-ąją.

Rezervato aplinkosaugininkai konstatuoja, kad šioje saugomoje teritorijoje paskutinįkart stumbras buvo pastebėtas daugiau nei prieš keturis dešimtmečius – 1980-aisiais.

Galbūt atklydo iš Baltarusijos ar Lenkijos

Tikėtina, kad dabar stumbras į Žuvinto biosferos rezervatą atklydo iš Baltarusijos ar Lenkijos.

A.Pranaitis tam pateikė keletą konkrečių faktų. Pavyzdžiui, Baltarusijoje, Oziorų draustinyje, vos už 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos, gyvena apie 300 šių stambių žvėrių, apie 30 jų yra Augustavo girioje, apie 10 – Romintos girioje, Lenkijoje, taip pat netoli Lietuvos sienos.

Beje, Baltarusijoje dabar stumbrai atsidūrę už pasienio aptvaro, pro kurį neturėtų praeiti nei žmonės, nei žvėrys. Tačiau neatmestina, kad stumbrai į Lietuvą galėjo patekti ir iki šio užtvaro pastatymo arba yra susiradę tam tikras landas.

„Šiuo metu sužinojome, kad stumbras gali būti ir ne vienas. Esą gretimai tuo pačiu metu yra apsistoję dar keli galiūnai. Iš kur jie atklydę, tiksliai pasakyti niekas negali, nes stumbrai neturi specialių žymų, liudijančių kilmę“, – sakė biologas A.Pranaitis.

„Ateityje galime stebėti ir daugiau šių didingų žvėrių“

Kaip oficialiai skelbiama, dabar Lietuvoje yra apie 280 stumbrų, gyvenančių laisvėje ir nelaisvėje, aptvaruose. Įdomu tai, kad Dzūkijos regione jie laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII amžiaus viduryje. Į Lietuvą vėl buvo atvežti 1969-aisiais ir netrukus įrašyti į šalies Raudonąją knygą kaip saugotina gyvūnų rūšis.

„Pastaruoju metu stumbrų Lietuvoje daugėja, tad greičiausiai ateityje galime stebėti ir daugiau šių didingų žvėrių ne tik Žuvinto biosferos rezervate, bet ir kaimyninėse apylinkėse. O gyventojus, kurie jų baiminasi, galiu nuraminti. Jokie laukiniai gyvūnai – nei stumbras, nei briedis, nei elnias, netgi vilkas – nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus.

Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai. Nebaidyti ar kitaip negąsdinti gyvūno. Palaukti, kol jis nueis savo keliais. Nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi, tačiau yra labai baikštūs“, – patarimais, kaip elgtis su laukiniais gyvūnais, dalijosi Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A.Pranaitis.

Jis prisiminė, kaip maždaug prieš šimtą metų Lietuvoje pradėjo gausėti briedžių ir kaip jų baimintasi, bet greitai apsiprasta. Gali taip atsitikti ir su stumbrais.

Stumbrai yra žoliaėdžiai ir didžiausi Lietuvoje gyvenantys žvėrys. Patinai gali būti iki 1,9 metro aukščio, sverti 1000 kilogramų, patelės – iki 1,6 metro aukščio, sverti 400–500 kilogramų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.