Tai reiškia, kad geniui pasisekė išgyventi ne trumpiau nei 12 m. ir 5 mėn. nes žieduojant paukštis buvo jau vyresnis nei antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas 2012 ar bet kuriais ankstesniais metais).
Šios rūšies paukščio žinomas amžiaus „rekordas“ yra Suomijoje aptikto 13 m. ir 9 mėn. išgyvenusio didžiojo margojo genio. Kas žino, gal šiam paukščiui Labanoro girios pakraštyje bus lemta pagerinti jo gentainio Suomijoje amžiaus rekordą.
Šių paukščių migracija, ypač skaitlingų ar mažiau skaitlingų invazijų metais, prasideda rugpjūčio pradžioje.
Per šį mėnesį jų praskrenda beveik dvigubai daugiau nei per rugsėjį. Spalio mėn. jie migruoja dar ganėtinai gausiai (ne ką mažiau nei rugsėjo mėn.), o lapkričio mėn. – labai mažai. Todėl galima teigti, kad jie migruoja rugpjūčio-spalio mėn.
Pavasarinės migracijos laikotarpyje negausi jų migracija stebima balandžio mėn. Tai, kad pavasarinė migracija yra neskaitlinga, nieko nuostabaus, nes dauguma jų iki jos neišgyvena. Suomijos ornitologų paskaičiavimais antrųjų savo gyvenimo metų sulaukia tik apie 15 proc. šių paukščių.
Ne Lietuvoje buvo aptikti tik keturi Lietuvoje žieduoti didieji margieji geniai. Jie aptikti Danijoje (Baltijos jūroje esančioje Bornholmo saloje), Vokietijoje (du paukščiai) ir Italijoje. Visi jie buvo žieduoti per rudeninę migraciją Ventės rage ir Kuršių nerijoje. Nežinoma nė vieno ne migracijos laikotarpyje Lietuvoje žieduoto šios rūšies paukščio aptikimo už Lietuvos ribų.
Tai patvirtina spėjimą, kad bent didžioji dauguma Lietuvos didžiųjų margųjų genių yra sėslūs. Ventės rage rudeninės migracijos laikotarpyje buvo sugauti (suprantama, ir vėl paleisti) ir du ne Lietuvoje – Latvijoje bei Estijoje – žieduoti paukščiai.
Nėra jokios abejonės, kad jie buvo migruojantys. Suomijoje ir Švedijoje žieduoti paukščiai (taip pat nedaug jų, tik keletas) buvo aptikti Baltarusijoje, Rusijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Italijoje.