„Nebijojo automobilio, žingsniavo miško keliuku, pasitraukė nuo kelio ir ėjo šonu miško paklote. Mes sustojome, kad neišgąsdintume, tuomet ji grįžo ant kelio“, – sakė moteris.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, didžiausių Lietuvoje gyvenančių kačių šeimos atstovių kūno ilgis siekia 80–110 cm, uodega – 5–19 cm, masė 8–19 kg, kartais iki 30 kilogramų. Spalva dažniausiai būna gelsvai ar pilkšvai rusva, nugara ir šonai išmarginti tamsiomis dėmelėmis.
Ausų viršūnėse yra ilgų plaukų šepetėliai, kurie, manoma, jie pagerina klausą. Kojos stiprios ir ilgos, o letenos didelės, apaugusios plaukais. Vienas iš itin mielų skiriamųjų ženklų – trumpa uodegėlė.
Lūšys įprastai gyvena dideliuose tankiuose miškuose, gerai laipioja medžiais. Medžioja naktį. Patinai reguliariai apeina savo medžioklės plotų pakraščius, patelės – rečiau. Minta kiškiais, peliniais graužikais, paukščiais, kartais stirnomis, kitais elniniais. Lietuvoje, 2022 m. duomenimis, yra apie 140 lūšių, daugiausia šiaurės dalies miškuose.
Tačiau vis dažniau socialiniuose tinkluose galima pamatyti ne tik miške, bet ir netoli sodybų vaikštinėjančias žavias plėšrūnės. Visgi gamtininkai sako, kad jų kiekis tikrai nėra padidėjęs tiek, kiek gali pasirodyti – dažnesnius jų pasirodymus lemia geresnės galimybės jas įamžinti ir vaizdais pasidalinti, o prie dažnesnių susidūrimų prisideda ir vis nykstančios buveinės.
„Lūšių nėra labai daug tikrai, bet visur yra žmonės. Miškams atitenka trečdalis šalies teritorijos, bet didelė jų dalis yra kirtavietės, lankomos vietos ir pan. Žvėrims lieka labai mažai natūralių vietų.
Antra vertus, gyvūnai, girdėdami bei jausdami žmonių judėjimą, ilgainiui praranda atsargumą. Lūšis neretai pasitiki savo slepiamąją spalva, kartais ji už kelių metrų gali būti pasislėpusi ir jūs praeidami takeliu jos nei nematysite – ji tiesiog lauks kol jūs praeisite“, – kiek anksčiau portalui Lrytas yra sakęs S.Paltanavičius.
O ir jaudintis dėl lūšies užpuolimo, kaip anksčiau dažnai buvo gąsdinama, tikrai nereikėtų. Nors yra buvę atvejų, kai nuo šių plėšrūnų nukenčia šunys ar katės, tačiau tai nėra normalus lūšių elgesys.
„Tai nėra natūrali situacija. Atėjusi į kiemą lūšis tikrai nemedžios, nes miškuose maisto užtenka. O jei kokia katė bus į miškus nuklydusi, tai noriu priminti, kad naminė katė neturi klaidžioti ir peržengti kiemo ribų. Lūšis nėra agresyvus gyvūnas, o tai, kad lūšis kelia žmogui pavojų – iš vis pasakos“, – sakė S.Paltanavičius.
Vis dėlto ir žmonės, primena gamtininkas, neturėtų provokuoti laukinių gyvūnų. Tiek lūšis, tiek kitas laukinis gyvūnas, pajautęs pavojų gali gintis, o ypač vengti reikėtų artinimosi prie jauniklių. „Kiekviena patelė savo jauniklius gins, pradedant šernu ir baigiant vovere, kuri irgi gali stipriai apkramtyti.“