Drugeliai pildo norus. Tokią pirmą žinią išgirdau iš juos prižiūrinčios darbuotojos Daivos Šidlauskaitės.
Vos tik mums įžengus į jų teritoriją ant Daivos nugaros ties petimi nutūpė drugelis didžioji miško pelėda, kurio atstumas tarp sparnų siekia 14–16 centimetrų, ir išbuvo apie penkiolika minučių.
„Jis jau nori išpildyti kokį nors norą. Tada mintyse sakai ir tiki tuo. Kiekvienoje tautoje yra žinoma, kad drugeliai neša sėkmę, laimę“, – sakė D.Šidlauskaitė.
Didžioji miško pelėda (lot. Caligo eurilochus), kurios sparnai panašūs į miško paukščio plunksnų raštus, neabejotinai išpildys buvusios smuikininkės, mylinčios gamtą, troškimus. Muzikė jau anksčiau svajojo dirbti drugelių prižiūrėtoja ir jos noras išsipildė, nes D.Šidlauskaitė šiuo darbu mėgaujasi dvejus metus.
Išties drugelių gimimas stebuklingas – pasaulio šviesą jie išvysta parodų salės inkubatoriuje, vadinamojoje spintoje. Į ją kiekvieną savaitę atkeliauja lėliukių ir kokonų siunta.
Siuntinys slepia gražią paslaptį, mat iš lėliukių per keletą dienų prekybos centro „Europa“ antro aukšto parodos patalpose ritasi egzotiški drugeliai iš Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos. Dienos šviesą išvysta apie 70 procentų siuntos gyvių, tai pareguliuoja gamta.
Iš spintos jie skrenda ant kambarinių augalų, tupia ant grindų, sienų, palubėje. Vos tik įėjusi į salę iškart drugelių nepastebėjau, tad prižiūrėtoja patarė dairytis į grindis ir neužminti trumpai gyvenančio gyvio.
Tačiau čia eksponuojami drugiai nėra tokie maži kaip lietuviški, kad jų nepastebėtum. Be to, jų išskleisti sparnai tokie ryškiaspalviai, kad akys raibsta nuo grožio.
Kodėl tolimų šalių drugeliai tokie dideli, o Lietuvoje tokių nėra? Pasirodo, tai priklauso nuo oro sąlygų. Kur šilta ir drėgna, ten ir drugiai didesni.
Kadangi saulėtuose kraštuose oro sąlygos pastovios ištisus metus, margaspalviams gyviams nereikia užmigti kaip mūsiškiams kopūstiniams baltukams.
Parodoje akį patraukia ir apelsinų griežinėliai. Jie išdėlioti ne dėl grožio, tai – drugelių maistas. Egzotiški dieniniai gyviai straubliuku geria sultis, nors gamtoje jie maitintųsi gėlių nektaru. Bet patalpoje žydinčių augalų nėra. Pražydus alyvoms darbuotojai ketina į vazas primerkti jų šakų. Tada drugeliams bus tikras rojus.
Naktiniai drugeliai neturi straubliukų, todėl nieko negeria. Jie dieną beveik neskraido. Jei niekas nepajudintų, taip ir kabėtų ant šakos ar kur nors kitur.
Drėgmė svarbu visiems drugiams – dieniniams ir naktiniams.
Kad būtų išlaikyta jų kūno ir sparnelių drėgmė, patalpoje keliose vietose garinamas vanduo. Taip sukuriamos šiek tiek į tropikus panašios sąlygos.
Praskrisdami pro garų debesėlį drugeliai susivilgo sparnelius. Nuo sauso oro jie išdžiūtų. Kai drugelis tai pajunta, mato, kur galima atgaivinti savo žavesį.
Skaudi tema – drugelių mirtis. Bet ir ją lankytojai, tarp kurių dažnai būna vaikų, priima supratingai, be ašarų. Kad parodos svečiams tai nekeltų blogų emocijų, darbuotojai prieš atidarydami salę sušluoja ant grindų po nakties rastus negyvus eksponatus.
Neretai vaikai, pamatę ant šono gulintį drugelį, paklausia, kas čia? Darbuotoja neslepia, kad jis – negyvas. Arba vaikai patys atneša negyvėlį ar parodo, kur jų daugiau prikritę.
Kokie drugeliai gyvena ilgiausiai, o kokie trumpiausiai? Pasirodo, ant darbuotojos peties ilgai tupėjusi didžioji miško pelėda išgyvena iki keturių savaičių. O daugelis mažų drugių gyvenimą baigia sulaukę tik savaitės ar dviejų.
Įdomu tai, kad drugeliai nesiporuoja su kitomis rūšimis. Jie giminę pratęsia tik su ta pačia rūšimi.
Tačiau parodos salėje drugeliai poros niekada nesusiras, nes norint, kad iš kiaušinėlio atsirastų vikšras, būtina turėti savo augalą, kuriuo drugelis minta. O parodoje nėra augalų, kuriais pasisotintų šie gyviai, arba augalija jiems primintų tolimą gimtinę.
Tiesa, parodos salėje yra bananmedis, bet jo lapų kraštai kažkodėl parudavę. Nors didžiosios miško pelėdos mėgsta bananų lapus, net ir atsiradus vikšrui jų nepakaktų. Kad būtų išmaitintas vienas vikšras, reikia bananmedžių plantacijos.
Kiekviena drugelių rūšis turi savo augalą. Pavyzdžiui, kopūstinis baltukas gyvenimą kuria ant kopūsto, kurį graužia. Ant šios daržovės padėtas kiaušinėlis taps vikšru, vėliau drugeliu. Jei baltukas skrisdamas netyčia padeda kiaušinėlį ant petražolės, vikšro neatsiranda, nes jis petražolės nemėgsta.
Bet grįžkime prie plazdenančio grožio paslapčių – kurie drugeliai verti gražiausiųjų titulo? Vienas tokių – mėlynoji morfa (lot. Morpho peleides). Jei sparnai suglausti, drugys atrodo tamsus lyg naktis, o skrisdamas parodo visą savo grožį – vidinė sparnelių pusė yra mėlyna.
Kitu grožio konkurso laureatu galėtų tapti raudonasis mormomas (lot. Papilio rumanzovia), mat iš vienos pusės jis visiškai juodas, iš kitos – raudonas, o patelė turi raudoną juostą iš abiejų pusių.