Dumbliai, kurių lotyniškas pavadinimas Karenia mikimotoi, Pietų Australijos valstiją skalaujančiuose vandenyse pasirodė kovą ir jau pražudė daugybę gyvūnų – ryklių, rajų, krabų ir aštuonkojų.
„Paplūdimius nukloję lavonai“, – sakė vienas iš nepelno organizacijos „Ozfish“, kovojančios už žuvų rūšių išsaugojimą, vadybininkų Bradas Martinas.
„Mūsų savanoriai nuolat sako: „Paplūdimiu nuėjome kilometrą ir pamatėme 100 nugaišusių rajų ir kitokių jūrų gyvūnų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Tokius vaizdus galima išvysti turistų pamėgtuose Kengūrų salos, Jorko pusiasalio ir Florijo pusiasalio paplūdimiuose, kuriuose gausu laukinių gyvūnų.
Žydintys jūros dumbliai apima 4 400 kvadratinių kilometrų plotą, paaiškino B. Martinas – tai daugiau nei Japonijos ar Vokietijos teritorija.
Karenia mikimotoi visame pasaulyje sutinkami nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, jų randama prie Japonijos, Norvegijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos krantų, kur šie dumbliai kenkia vietos turizmo ir žvejybos pramonei, pridarydami žalos už milijonus dolerių.
Tačiau B. Martinas paaiškino, kad Pietų Australijoje šie nuodingi dumbliai taip gausiai ir taip ilgai dar nėra žydėję.
Pietų Australijos vyriausybė pranešė, kad šį reiškinį greičiausiai sukėlė karščio banga bei palyginti švelnios sąlygos jūroje.
Jūrų biologė Shauna Murray, padėjusi valdžios institucijoms nustatyti dumblių kaltininkų rūšį, sakė, kad dumbliai pažeidžia žuvies žiaunas ir ši, negalėdama kvėpuoti, uždūsta.
„Tai nėra malonu“, – teigė Sidnėjaus technologijų universitete dirbanti Sh. Murray.
„Ekosistemai atsigauti greičiausiai prireiks laiko.“
Nors balandžiui einant į pabaigą sąlygos paprastai taisosi, kol kas padėtis nepagerėjo, pranešė Pietų Australijos aplinkos apsaugos ministrė Susan Close.
„Kad jie išsisklaidytų, turi iš esmės pasikeisti orai – mes šio proceso paspartinti niekaip negalime“, – nacionaliniam transliuotojui ABC sakė ji.
Tuo tarpu Pietų Australijos valdžia paragino paplūdimių lankytojus nesimaudyti spalvą pakeitusiame ir putotame vandenyje, perspėdama, kad tokios maudynės gali baigtis odos suerzinimu ir kvėpavimo sutrikimais.
Klimatui kintant, karščio bangos Australijos jūrose darosi vis dažnesnės ir intensyvesnės bei daro rimtą poveikį jūrų ekosistemoms.