Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis taip pat sakė, kad situaciją tarnybos sekė nuo pat šeštadienio, tačiau šiuo metu meškos buvimo vieta – nežinoma.
„Visą laiką su policijos, su gelbėtojų, aplinkos apsaugos departamento pagalba gyvūnas buvo stebimas, reaguojama į visą pasirodžiusią informaciją, yra ir žemėlapis su gyvūnu judėjimu. Ką galime pripažinti, kad trūko komunikacijos iš mūsų institucijų pusės. Šį dalyką būtinai turėsime pataisyti, peržiūrėti.
Tačiau situacija nėra paprasta. Užmigdyti rudąjį lokį natūralioje gamtoje yra iššūkis net ir rimčiausiems specialistams. Norime paprašyti gyventojų, kad, jei pastebėsite Vilniaus meškutę, praneškite telefonu 112. Nereikia gąsdinti, nereikia baidyti, tiesiog pranešti telefonu 112, kad specialistai galėtų gauti pačią naujausią informaciją apie jos buvimo vietą – tai yra svarbiausia užduotis. Prie tokio karšto oro dronai su termovizoriais prarado gebėjimą pagelbėti“, – sakė R.Krugelis.
Visgi su šia tema susipažinęs Lrytas žurnalistas su tuo, ką kalbėjo R.Krugelis, nesutinka.
„Policija visą savaitgalį nieko nežinojo apie tą mešką ir ja nesirūpino. Šeštadienį apie tai, kad ji laksto po Avižienius, išgirdo iš manęs ir labai nustebo“, – sakė Lrytas žurnalistas.
Vilniaus miesto ir savivaldybės atstovai taip pat patvirtino, kad informacijos pasigedo.
„Turbūt rodo, kad institucijos ne visai sudirbo taip, kaip turėjo sudirbti. Buvo tam tikrų nesusikalbėjimų tarp institucijų ir savivaldybės, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis. – Na, mes bandėme dar šeštadienį, tik gavę informaciją, prisibelsti prie institucijų durų ir inicijuoti tam tikrus procesus, kol galiausiai ėmėmės savo iniciatyva daryti tam tikrus veiksmus.
Pakėlėme dronus, kuriuos turi mūsų valdomos įmonės ID Vilnius ir kitos institucijos, JUDU kameras, kad nustatytumėme gyvūno buvimo vietą ir taip pat pasitelkėme Grindos personalą, kad būtų parengtyje, jei reiktų daryti veiksmus“.
Tikina meškos ieškoję
Meškos, tikino J.Morkūnaitė, kartu su minėtomis tarnybomis važiavo ieškoti ir Laukinių gyvūnų globos centro specialistai.
„Turėjome aiškų planą, kaip suvaldyti visą situaciją pagal mūsų algoritmus, kurie taikomi ir pasaulyje, nes kai kuriose šalyse tai, kad meškos ateina į miestus, nėra naujiena. Pirmiausia pagalba gyvūnui yra leisti susiorientuoti ir grįžti į gamtą pačiam. Tas ir buvo daroma. Nuvykus į įvykio vietą gyvūno neradome. Planas B buvo, jei matytume, kad jis juda link miesto, apriboti judėjimą ir atidaryti kelius, apribojant eismą, link miškingos teritorijos.
Deja, gyvūno nepavyko surasti ir nebegavome pranešimų. Leidome sau spręsti, kad gyvūnas sugrįžo į gamtą. Deja, naktį vėl gavome pranešimus, kad gyvūnas vėl pasirodė mieste, jo judėjimo kryptį nuolat sekėme“, – sakė J.Morkūnaitė.
Anot jos, sekmadienį ryte gyvūnas buvo pastebėtas už Riešės, miškuose, tačiau vakare vėl pranešta, kad meška klaidžioja prie gyvenamųjų namų.
„Nusprendėme, kad nepavyksta grįžti į buveinę. Ėmėmės kito plano, kuris yra invazinis – seduoti gyvūną, naudoti vaistus injekciniu ginklu ir saugiai perkelti į mišką. Tačiau reikia suprasti, kad mes negalime garantuoti, kad jis nesugrįš. Jis gali keliasdešimt kilometrų per dieną nueiti“, – pridūrė J.Morkūnaitė.
Toliau, kalbėjo R.Krugelis, laukiame gyventojų pranešimų, teritorija bus žvalgoma ir dronais. Paskutinis pranešimas, anot viceministro, aplink Mokyklos gatvę.
Užmigdyti gyvūną sudėtinga
Pirmas iššūkis, žurnalistams kalbėjo J.Morkūnaitė, yra nustatyti gyvūno buvimo vietą, o ir pataikyti į jį dėl nuolatinio judėjimo daug sudėtingiau.
„Be to, reikia suprasti, kad tai plėšrus gyvūnas. Tai nėra briedis ar stirna. Daugiausia injekcinį ginklą tenka naudoti būtent su kanopiniais laukiniais gyvūnais.
Juos seduojant jaučiamės tikrai saugiau. Čia seduojantis darbuotojas negalės išlipti ir prieiti 20-ies metrų atstumu ir šauti. Būtinai turės būti mašinoje ar pastate, tai kelia tam tikrų iššūkių“, – kalbėjo ji.
Taip pat yra rizika, kad stresuojantis gyvūnas dėl išsiskiriančio adrenalino sunkiau „užmigs“.
„Sudėtinga apskaičiuoti dozę, neturime galimybės jos pasverti, todėl galime tik pažiūrėti ir nuspėti“.
Sėkmingai sedavus gyvūną jis būtų įkeltas į specialią transportavimo dėžę, tačiau ir čia yra įvairių rizikų, o kur tiksliai gyvūnas bus paleistas, dar tariamasi.
„Tobulas planas bus netrukus“
„Tobulas planas bus netrukus, – sakė R.Krugelis, paklaustas apie tai, kaip atrodytų idealus veiksmų planas. – Viską koordinuos AAD, kaip ir buvo anksčiau, dabar jie šiek tiek ten... Viskas bus. Kaip ir sakiau, šitos situacijos neeilinės, netipinės, reikalauja analizės.“
Jis taip pat pridūrė, kad meška į Lietuvos miestus atklydo pirmą kartą, o neeilinės situacijos reikalauja neeilinių priemonių.
„Reikės peržiūrėti veiksmus, teisės aktus kai kuriuos“, – pridūrė jis.
Ateityje, pridūrė jis, greičiausiai ir dėl visuomenės informavimo bus atsakinga AAD, tačiau bent kol kas to imsis Laukinių gyvūnų globos centras.
„Jie yra tose pirmose linijose, mato, patys dirba, seka gyvūną“, – sakė R.Krugelis.
Medžiotojai siūlo pagalbą
Į susiklosčiusią situaciją dar prieš konferenciją sureagavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas, medžioklės entuziastas ir tinklaraštininkas Deividas Staponkus.
„Dėl Vilniaus meškos: Medžiotojai esame pasiruošę, bet valdininkai delsia!
11.59 val. – 4 valandos valdininkų darbo, o vis dar neturime aiškumo, kaip bus sprendžiamas meškos likimas. Deja, biurokratiniai procesai stringa, nors situacija reikalauja greitų sprendimų.
Tuo tarpu mes, Lietuvos medžiotojai, skirtingai nei biurokratai, jau esame visiškai pasiruošę veikti ir jau turime aiškų planą bei komandą:
1. Dronai. Turime pasiruošusią dronų ir jų pilotų komandą, kuri nedelsiant gali nustatyti tikslią meškos lokaciją.
2. Specialistai ir įranga. VDU ŽŪA medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša pasiruošęs suteikti visą būtiną įrangą meškos išgabenimui: tinklą, narvą, migdomuosius ir savo žinias.
3. Veterinarijos ekspertas. Mūsų komandoje yra pasiruošęs veterinarijos gydytojas ekspertas, kuris užtikrins saugų meškos užmigdymą ir nustatys jos sveikatos būklę.
4. Komanda. Turime 20–30 vyrų komandą, kuri pasiruošusi mešką saugiai įkrauti į transportą.
5. Transportas. Jau paruoštas transportas, reikalingas meškai išgabenti į saugią vietą.
6. Meškos lokacija. Žinome preliminarią vietą, kur šiuo metu yra meška.
Taigi, esame visiškai pasiruošę veikti, tačiau negalime to padaryti, nes Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai mums to neleidžia. Šiai situacijai būtinas valstybės įsitraukimas ir leidimas veikti nedelsiant.
Primename gyventojams: nesiartinkite prie meškos, ji jau tris paras patiria stresą ir baimę, o jos elgesys gali būti neprognozuojamas.
Laukiame valstybės institucijų sprendimų“, – skelbė D.Staponkus.
R.Krugelis, žurnalistės paklaustas, kodėl medžiotojų pagalba nepriimama, atsakė, kad jie į planą yra įtraukti, tačiau tik liūdniausiam scenarijui.
„Priimame, deriname leidimus, medžiotojai yra įtraukti į liūdnąją plano dalį“, – sakė R.Krugelis, kiek anksčiau minėjęs netrikdyti gyvūno, nes baigtis gali būti visokia.