Dvi dienas jauna lepečkojė klaidžiojo sostinės gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir priemiesčiuose ir tyrinėjo kiemus. Kelionės metu ji viliojo smalsuolių dėmesį, kurie jos kelionę fiksavo ir dalijosi socialiniuose tikluose.
Situacijai paaštrėjus, Lietuvos valdžia išdavė leidimą mešką nušauti, tačiau toks sprendimas sulaukė griežto pasipriešinimo iš šalies medžiotojų bendruomenės.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija viešai išreiškė pasipiktinimą dėl valdžios pozicijos. Pasak draugijos atstovės Ramutės Juknytės, apie dvejų metų lokė buvo išsigandusi, bet neagresyvi.
„Ji tiesiog nežinojo, kaip ištrūkti iš miesto. Ji nieko blogo nepadarė. Nušauti mešką būtų ne tik neteisinga, bet ir nepateisinama“, – sakė R.Juknytė.
Be to, draugija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje meškų belikę maždaug 5–10. Organizacija seka lokių judėjimą visoje šalyje.
Kilęs konfliktas dėl leidimo
Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis paaiškino, kad leidimas mešką nušauti buvo išduotas tik „prevenciniais tikslais“, jei gyvūnas keltų realią grėsmę žmonėms.
Tačiau medžiotojai pasiūlė alternatyvų sprendimą: užmigdyti ir perkelti į saugią teritoriją.
Meška išsprendė situaciją pati
Kol visuomenėje vyko diskusijos dėl meškos likimo, ji pati išsprendė problemą – tiesiog pasitraukė iš miesto.
Trečiadienį ji buvo nufilmuota miške, maždaug už 60 kilometrų nuo Vilniaus, ramiai vaikštinėjanti ir kramsnojanti kukurūzus.
Grįžtantys regiono senbuviai
Rudosios meškos – vietinės šio regiono rūšys. XIX a. jos buvo visiškai išnaikintos Lietuvoje dėl intensyvios medžioklės ir buveinių nykimo. Pastaraisiais metais meškos vėl pradėjo atsirasti pavieniais atvejais – dažniausiai atklysta iš kaimyninių Latvijos ir Baltarusijos miškų, kur jų populiacijos dar egzistuoja.
Pagal Lietuvos ir ES teisę rudieji lokiai laikomi saugoma ir nykstančia rūšimi – jų medžioklė yra griežtai draudžiama, išskyrus ypatingus atvejus.