Krištolo skaidrumo vanduo, sodrus atogrąžų miškas ir visiškas privatumas – Keimada Grandė, esanti netoli San Paulo kranto, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip labai patrauklus atostogų kampelis. Tačiau tik keletas karių ir mokslininkų kasmet gauna leidimą aplankyti pavojingiausią salą pasaulyje – nuo 1920-ųjų ji yra uždrausta civiliams.
Šioje palyginti nedidelėje saloje, kurios ilgis 1,5 km, o plotis tik 500 m, gyvena tūkstančiai mirtinai žmogui pavojingų gyvačių, o kai kurių iš jų nuodai gali tiesiogine to žodžio prasme ištirpdyti žmogaus kūno audinius.
Geriau žinomas kaip „Gyvačių sala“, šis nedidelis žemės lopinėlis laikomas pavojingiausia vieta planetoje dėl čia gyvenančių rūšių, kurios randamos tik šioje saloje.
Nuodai gali žmogaus audinius ištirpdyti
Čia gyvenančios auksinės kaisakos (lot. Bothrops insularis) nuodai yra penkis kartus stipresni nei žemynuose gyvenančių jos giminaičių ir gali nužudyti žmogų per mažiau nei valandą.
Šios gyvatės nuodai sukelia visą eilę siaubingų negalavimų – nuo inkstų nepakankamumo iki vidinio kraujavimo ir audinių nekrozės. Užfiksuota atvejų, kai nuodai ėmė tirpdyti žmogaus kūno audinius.
Kiekvienais metais salą gali aplankyti tik keli mokslininkai, tiriantys gyvates ir kartais Brazilijos karinio jūrų laivyno atstovai, kurie prižiūri 1909 m. pastatytą autonominį švyturį.
Bryan Fry, toksikologijos profesorius, save vadinantis gyvačių maniaku, yra vienas iš nedaugelio, kurie lankėsi saloje 2010, 2015 ir 2019 m., kad ištirtų gyvačių nuodus ir populiaciją. Paskutinėje kelionėje prie jo prisijungė ir laidos „60 Minutes“ vedėja Tara Brown. Jai leidimą gauti užtruko pusę metų.
„Mokslo vedama, sutikau eiti kartu, nors visada buvau pasirengusi bėgti“, – sakė ji laidos pradžioje.
Profesorius B.Fry jai pasakė, kad niekas nenorėtų patirti šios gyvatės įkandimo – „mirštantys iš skausmo rėkia“.
„Jei po įkandimo sugebėsite išgyventi pakankamai ilgai, auksinės kaisakos įkandimas vis tiek lems rankos netekimą – jos nuodai sukelia neįtikėtiną audinių pažeidimą“, – sakė B.Fry.
„Tai būdinga visoms šio tipo gyvatėms. Tačiau jos nesistengia specialiai pūdyti savo auką iki mirties. Tai yra jų žudymo būdo simptomas. Jos žudo insultu ir kraujavimu. Taigi jos iš esmės visiškai sunaikina jūsų kraujotakos sistemą, sukeldamos kraujo krešėjimą, bet tuo pačiu metu jos taip pat sunaikina jūsų kraujagyslių vientisumą.
Taigi, jei auka nemiršta nuo insulto, ji miršta nuo kraujavimo, nes jos kraujagyslės iš esmės ištirpsta iš vidaus, ir tas pats tirpimas įvyks mūsų rankoje, jei gyvensime pakankamai ilgai.“
„Nuostabūs padarai“
Paklaustas, ar jautė baimę keliaudamas į šią salą, mokslininkas nesudvejojo: „Visiškai ne“.
„Man tai buvo tarsi kelionė į Meką“, – juokėsi jis. „Tai nuostabūs padarai“.
Atsižvelgiant į pavojus, į salą vykti leidimą gavę mokslininkai ir juos lydintis personalas privalo dėvėti tinkamą aprangą.
„Aš dėvėjau iki alkūnių siekiančias pirštines su adatomis ir iki kelių siekiančias gyvatės apsaugas“, – sakė profesorius B.Fry. „Norėdami sugauti gyvates, mes naudodavome specialų kablį, kuriuo prispausdavome gyvatės galvą prie žemės. Tada galime paimti ją už galvos ir surinkti nuodų mėginius.
Prisimenu, vieną kartą perėjome vieno kilometro atstumą per salą, tai užtruko mažiau nei valandą, ir suskaičiavome 185 gyvates – tai buvo nuostabu, stebuklinga patirtis. Deja, bet kiekvieną kartą, kai grįžtu į salą, gyvačių vis mažėja.“
Sumažėjęs gyvačių skaičius ir tikimybė prarasti dar neatrastą vaistą
Profesorius kuris tris ar keturias dienas praleisdavo saloje tyrinėdamas gyvačių nuodus, jų sveikatą ir populiaciją, sakė, kad liūdna realybė yra ta, kad gyvačių skaičius saloje mažėja.
Anksčiau saloje gyveno apie 4000 auksinių kaisakų, o dabar jų yra daug mažiau, jų skaičius sparčiai mažėja.
„Net salos gale, nuo švyturio toliau, kur yra absoliučiai tobula ir labiausiai nepaliesta aplinka gyvatėms, jų yra vis mažiau ir mažiau“, – sakė jis.
„Pirmą kartą ten pamatėme 185 gyvates, o paskutinį kartą – apie 20.“
Jis taip pat sakė, kad gyvatės nebuvo labai geros būklės, o jų sveikata taip pat pastebimai pablogėjo. Jos atrodė liesesnės, ant jų buvo erkių ir jos buvo apimtos parazitų.
Profesorius mano, kad gyvačių skaičiaus sumažėjimą labiausiai lemia nepakankamas maisto saloje kiekis. Anot jo, pagrindinis gyvačių grobis yra migruojantys paukščiai, o jų trūksta.
„Buveinių naikinimas, be abejo, daro įtaką paukščių skaičiui, bet didžiausią įtaką turi pasikeitę paukščių migracijos modeliai. Palei Atlanto vandenyno pakrantę Brazilijoje, San Paulo ir Santos regione, buvo labai intensyviai kertami miškai.
Jei išnaikinsite medžius, išnaikinsite debesis, o tai reiškia, kad išnaikinsite lietų ir vabzdžių gausą. Tai turi įtakos mažiesiems paukščiams, kurie minta vabzdžiais, o tai reiškia, kad galiausiai išnaikinsite gyvates, kurios minta paukščiais“, – apie domino efektą pasakojo tyrėjas.
Profesorius B.Fry sakė, kad jei prarastume tokias gyvates kaip auksinė kaisaka, tai reikštų, kad galime prarasti kitą „stebuklingą vaistą“.
„Jei žinote ką nors, vartojantį vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, tikėtina, kad jie vartoja kaptoprilį arba vieną iš jo darinių, kuris buvo išgautas iš vienos iš Brazilijos auksinių kaisakų.
Iš tiesų, artimiausias šios gyvatės giminaitis, randamas žemyninėje dalyje, yra tas, iš kurio buvo gautas šis vaistas, išrastas beveik prieš 50 metų“, – priminė tyrėjas.