Lietuvoje neseniai visus ant kojų sukėlė klaidžiojantis rudasis lokys. O kitur Europoje tokios situacijos jau kasdienybė. Italijos Trento provincijoje vienų didžiausių sausumos plėšrūnų jau priviso tiek, kad jie užkariauja Alpes.

Francesca Michelon nebijo viena eiti į mišką. „Nėra taip, kad už kiekvieno medžio tyko rudasis lokys, kuris tik ir laukia, kad galės jus nužudyti“, – sakė miškų inspektorė, dirbanti Trento Alpėse.

Tačiau ir F.Michelon saugosi: kairėje pusėje dėkle nešiojasi pipirinio purškalo balionėlį, dešinėje – pistoletą „Beretta“.

Atrodo, kad jos atsargumas nėra perdėtas. Tarp Pietų Tirolio ir Gardos ežero esančioje vietovėje plinta Europos rudojo lokio porūšis. Čia eurazinis rudasis lokys (Ursus arctos arctos), kaip beveik visur Alpėse, buvo beveik išnykęs. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus rūšių apsaugos specialistai sugavo Slovėnijoje tris patinus, 7 pateles ir paleido juos į laisvę Trente.

[[ge:lrytas:lrytas:38311505]]

Kuo geriau plėšrūnai prisitaikė, tuo sparčiau dauginosi. Dabar provincijoje yra apytiksliai 100 rudųjų lokių, praėjusiais metais prisidėjo dar 26 jaunikliai.

Iki 350 kilogramų sveriantys visaėdžiai verčia žmones nerimauti: niokoja bičių avilius, plėšia obuolius nuo medžių, šlamščia atliekas iš šiukšlių konteinerių.

Kovą viename kaimo ūkyje rudasis lokys iš pradžių sudraskė 3 vištas, o po kelių dienų – dvi žąsis, per trečią apsilankymą maudėsi ančių tvenkinyje.

Kai rudieji lokiai jaučia grėsmę, atakuoja ir žmones. Nuo 2014 m. užfiksuoti mažiausiai devyni išpuoliai Trento provincijoje.

2023 m. balandį vietos bėgikas Andrea Papi susidūrė su loke ir trimis jaunikliais: patelė mirtinai sudraskė 26 metų vyrą.

2024 m. liepą prancūzų turistas pastojo kelią rudajam lokiui – žvėris sužeidė jam rankas ir kojas.

[[ge:lrytas:lrytas:38535037]][[ge:lrytas:lrytas:38368063]][[ge:lrytas:lrytas:38426230]]

Dabar Vokietijos užsienio reikalų ministerija kelionių į Italiją rekomendacijose įspėja dėl rudųjų lokių Trento provincijoje. Kalnuotas regionas traukia vaizdingu miškų ir ežerų kraštovaizdžiu – čia kiekvieną vasarą atostogauja apie 3 mln. žmonių.

Pavojus žmonėms didėja

„Zoologų požiūriu, rudųjų lokių grąžinimas į buvusias natūralias buveines, kuriose jie anksčiau buvo išnykę, yra didelė sėkmė“, – sakė Trento laukinių gyvūnų tarnybos darbuotojas Claudio Groffas, atsakingas už vilkų, lūšių, rudųjų lokių priežiūrą ir apsaugą.

Gražiuose mišriuose šios vietovės miškuose pakanka vietos ir ėdesio dar daugiau rudųjų lokių.

„Tačiau dabartinės maždaug 100 suaugusių gyvūnų populiacijos galėtų būti jau per daug, jeigu atsižvelgtume į socialinį poveikį“, – pripažino C.Groffas.

Po pastarojo meto užpuolimų daugumai vietos gyventojų sambūvis su rudaisiais lokiais vargu ar įmanomas.

Kituose Europos regionuose taip pat kyla klausimas dėl taikaus šių plėšrūnų ir žmogaus sugyvenimo. Aukštieji Tatrai, Dinarų kalnynas ar Karpatai – tai rudųjų lokių rojus.

Populiacijos didėja: vien Slovėnijos pietuose gyvena daugiau nei 1000, o Rumunijoje – apytiksliai 12 tūkst. lokių.

Jie įsitvirtino ir Šiaurės Ispanijos Kantabrijos kalnuose bei Pirėnuose. Kalnuotame centrinės Italijos regione Abrucuose aptinkamas rudųjų lokių porūšis – maždaug pusšimtis Apeninų rudųjų lokių.

Lokių paplitimas primena vilkų, kurie dabar gyvena didelėje Europos dalyje, sugrįžimą.

Bet yra svarbus skirtumas: nors vilkų labai padaugėjo, nėra žinoma apie mirtinus žmonių užpuolimus. O pražūtingų akistatų su lokiais būta, ir ne tik Trento provincijoje.

2024 m. liepą Pietų Karpatuose rudasis lokys sudraskė žygiuojančią pėsčiomis 19-metę: ji buvo 26-oji auka Rumunijoje per 20 metų. Slovakijoje nuo 2021-ųjų lokių grobiu tapo keturi žmonės, praėjusį kovą – vyras, kuris norėjo pasivaikščioti netoli savo namo.

[[ge:lrytas:lrytas:38600898]]

Perspėjimo signalai

Dabar Trento provincijoje parengtas veiksmų planas, kad vietos gyventojai ir turistai vėl galėtų ramiai vaikščioti.

Numatyta stebėti ruduosius lokius ir jų elgesį vertinti pagal įvairias kategorijas, kad būtų galima imtis tikslinių veiksmų prieš potencialiai pavojingus žvėris.

Trento provincijos vyriausybė įkūrė ekstremalių situacijų komandą. Jai, be inspektorės F.Michelon, priklauso ir miškų tarnybos pareigūnas Lorenzo Pincigheri.

Pavyzdžiui, vieną dieną jie atlieka savo tarnybą Paganelos miškininkystės stotyje, įsikūrusioje to paties pavadinimo kalnų masyvo papėdėje. Abu stovi prie medinio pastato, prie kojų tupi šuo – Vakarų Sibiro laika Scar. Ši veislė buvo išvesta ir rudųjų lokių medžioklei taigoje. Kiekvieno patruliavimo metu Scar yra šalia L.Pincigheri, vėliau tą dieną jie leisis į pasivaikščiojimą po mišką.

Trento provincijoje dauguma rudųjų lokių gyveno miškuose ir buvo aktyvūs daugiausia naktį.

Bet kiekvienas plėšrūnas yra individualus ir su savo charakteriu: kai kurie mažiau bijo žmonių ir artinasi prie laukų, kiemų, kaimų ir ten ieško ėdesio.

„Akivaizdu, kad išpuoliai prieš žmones be aiškios priežasties priskiriami sunkiausiai kategorijai, – konstatuoja C.Groffas. – Toks elgesys, vertinant biologiniu požiūriu, normalus, net jeigu ir labai retas, bet vis tiek nepriimtinas žmonėms.“

Kai rudasis lokys akivaizdžiai klaidžioja apie namus ar kiemus, atvyksta ekstremalių situacijų komandos nariai. Jie paleidžia du šunis, kurie apsupa grėsmę keliantį laukinį žvėrį.

„Šunys loja kaip pamišę, ir mes šaukiame“, – teigė L.Pincigheri. Vienas miškininkystės pareigūnas šaudo į lokį guminėmis kulkomis, kitas – pridengia ginklu su tikrais šoviniais. Gyvūnas varomas į medžių tankmę, bet nepersekiojamas.

Ramus miškas atokiau nuo pėsčiųjų takų turėtų likti žvėries atsitraukimo vieta. Tokiu būdu plėšrūnas turi būti pratinamas, kad balsai ir lojimas susijęs su skausmu. Tad geriau pasitraukti, kai netoliese yra žmonių ar šunų.

Nušauti neleido teismas

Būna, kad miškų pareigūnai nemato kito sprendimo kaip tik gyvūną nušauti.

Taip galėjo nutikti 2006-aisiais Trento provincijoje pasaulį išvydusiai rudojo lokio patelei, pažymėtai trumpiniu JJ4, kuris sudarytas iš jos tėvų vardų – Jurka ir Joze.

Žmonių atžvilgiu gyvūnas nuolat demonstravo elgesį, kuri galima priskirti netiesioginiam išpuoliui. 2020-ųjų birželį ji užpuolė žygeivius – tėvą ir jo suaugusį sūnų.

„Įvyko atvira kova, – vėliau pasakojo tėvas. – Lokė įkando man į koją, paskui į ranką, vėliau – į kitą. Tada tarsi per stebuklą pasišalino. Ji būtų galėjusi mus abu sudraskyti.“

Po incidento Trento provincijos vyriausybė davė nurodymą JJ4 nušauti.

Miškininkystės tarnyba pritarė šiam sprendimui, tačiau gyvūnų teisių gynėjai užginčijo ir laimėjo Aukščiausiame administraciniame teisme Romoje: teisėjai nusprendė, kad lokio patelė nėra tokia pavojinga, kad ją reikėtų likviduoti.

JJ4 turi ir toliau gyventi laisvėje, bet su specialiu siųstuvą turinčiu antkakliu, kad žvėrį bet kuriuo metu būtų galima surasti.

[[ge:lrytas:lrytas:38600900]]

2021–2022 m. Trento provincijos laukinių gyvūnų tarnyba tris kartus įspėjo dėl pavojingos patelės, bet liko neišgirsti. To pasekmė buvo A.Papi mirtis.

2023 m. balandį bėgikas miške sutiko JJ4 su jaunikliais.

Po tragedijos Trento provincijos vyriausybės nurodymu lokė turėjo būti sugauta ir užmigdyta. Vėl buvo kreiptasi į teismą.

Šį kartą sprendimas skambėjo taip: saugumo sumetimais JJ4 visam laikui laikyti nelaisvėje, tačiau negalima nušauti.

Dabar lokė gyvena viena aptvertoje teritorijoje atokioje ir nuošalioje medelyno dalyje provincijos sostinės Trento pakraštyje. Netrukus JJ4 turėtų būti perkelta į aptvarą Vokietijoje.

Kelionės tikslas – alternatyvus vilkų ir rudųjų lokių parkas Švarcvalde, Froidenštato rajone. Tai mažas zoologijos sodas, kuriame prieglobstį rado įvairius triukus pasirodymams įvaldę ir cirko rudieji lokiai iš užsienio.

Švarcvalde JJ4 specialiai įrengtas aptvaras, kuris kiaurą parą bus stebimas kamerų, apjuostas 3,5 m aukščio tvora ir turi požeminę 2 m gylio apsaugą, kuri neleidžia gyvūnui prasikasti po tvora.

Didžiulio aptvaro kaina siekia apie milijoną eurų, tačiau prie jo JJ4 gali niekada nepriprasti: kitaip nei nelaisvėje užaugę rudieji lokiai, laukiniai turi nenumaldomą laisvės troškimą.

Šalių sienos – ne kliūtis

C.Groffas kritiškai vertina gyvūnų teisių aktyvistus ir teismus savo šalyje: „Italams būdingesnis emocinis, o ne racionalus požiūris.“

Jo nuomone, nuostata lokių atžvilgiu neteisinga. C.Groffas įsitikinęs, kad geriausia būtų skubiai nušauti keletą grėsmę keliančių žvėrių, kai tai būtina.

Gyventojai būtų nuraminti, lokių populiacija vis tiek toliau didėtų ir tai atitiktų misiją išsaugoti šią gyvūnų rūšį.

Taip elgiamasi, pavyzdžiui, Slovėnijoje, kur rudųjų lokių kontrolė yra įprasta siekiant valdyti jų skaičių. Panašaus požiūrio dabar nori laikytis Slovakijos vyriausybė: po mirtinų rudųjų lokių išpuolių šiemet kovą buvo nurodyta nušauti 350 iš visų laisvėje gyvenančių 1200 žvėrių.

Atrodo, kad ir Italijoje vis labiau suvokiama, jog ne kiekvienam rudajam lokiui galima rasti vietą gyvūnų parke ar zoologijos sode.

2024-aisiais Trente buvo likviduoti trys rudieji lokiai, nes pagal veiksmų plano kriterijus atrodė pernelyg grėsmingi.

Pasak C.Groffo, šiuo metu Trento provincijos rudųjų lokių pasaulyje viešpatauja ramybė. Jų daugėja, visi neagresyvūs, nė vienas nėra patekęs į sąrašą tų, kuriuos reikėtų nušauti.

[[ge:lrytas:lrytas:38600897]]

Ieškodami partnerės patinai dažnai kerta Italijos sieną: pavieniai lokiai jau pastebėti Šveicarijoje, Austrijoje ir Vokietijos žemėje Bavarijoje. Bet į šiuos regionus, kaip ir į Pietų Tirolį, prognozuoja C.Groffas, rudieji lokiai nebus perkelti – tokiam sumanymui atkakliai priešintųsi vietos gyventojai.

Bavarijos institucijos iš karto surengė didžiąją Trento provincijoje atsivesto lokio medžioklę, kai jis pabandė čia pasilikti: po savaitės trukusio persekiojimo žvėris buvo nušautas 2006 m. birželį vienoje kalnų ganyklų.

Toks pat likimas ištiko ir ruduosius lokius iš Trento provincijos, pastaraisiais metais užklydusius į Šveicarijos Graubiundeno kantoną.

Gyvūnams galiausiai būtų buvę geriau likus Italijoje. Kai kurie rudieji lokiai jau rado kelią į Beluno provinciją ir Friulio regioną.

Galbūt Alpių ir Balkanų pusiasalio populiacijos kada nors susijungs.

Tuomet rudųjų lokių pasaulis C.Groffui atrodytų tobulas, jeigu jam vis dar nereikėtų nerimauti dėl M49. Šis žvėris prieš keletą metų užpuolė avis ir ožkas.

Trento provincijos vyriausybės valia agresyvus plėšrūnas turėjo būti seniai nušautas, bet 2019-aisiais jis buvo sugautas ir kaip JJ4 įkurdintas medelyne esančiame aptvare.

Bet priešingai nei JJ4, niekas iki šiol M49 nesusidomėjo. Tad Trento provincija turi dar vieną rudąjį lokį, kurį gali padovanoti. („Der Spiegel“, LR)

Plėšrus žvėris atklydo ir į Vilnių

Lietuvoje šiemet rudieji lokiai buvo pastebėti keliose vietose, o vienas jų atsidūrė prie Vilniaus – Avižienių ir Riešės apylinkėse. Gyvūnas trumpam pasirodė net sostinės pakraštyje, tačiau į tankiai apgyvendintas teritorijas nesiveržė.

Aplinkos apsaugos pareigūnai ir medžiotojai lokį sekė naudodami dronus ir stebėjimo kameras, stengdamiesi jo negąsdinti. Iš Vilniaus žvėris toliau judėjo šiaurės kryptimi, link Asvejos regioninio parko arba Pabradės pusės, kur plyti didesni miško masyvai.

Specialistai įtaria, kad tai jaunas patinas, tikėtina, atklydęs iš Baltarusijos ar Pietryčių Lietuvos miškų ieškodamas naujų teritorijų. Kol kas nuspręsta lokio negaudyti – siekiama, kad jis pats grįžtų į savo natūralią aplinką. Tačiau jei situacija pasikeistų ir gyvūnas vėl pasirodytų šalia žmonių, svarstomi ir kiti sprendimai – nuo laikino migdymo iki siųstuvo pritvirtinimo ar net pašalinimo, jei kiltų tiesioginė grėsmė žmonėms.

Ant kojų lietuvius sukėlusi meška – kasdienybė kitur: kaip saugosi europiečiai?