Šeškinės šlaitų geomorfologiniame draustinyje, kurį prižiūri Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, uosialapių klevų sąžalynas susidarė per daugiau nei dvidešimt metų.
Lyginant 2005–2006 metų ortografines nuotraukas su dabartinėmis pokyčiai stulbinantys: vietoj atvirų pievų ir miškingų šlaitų – tamsiai žali, vienalyčiai uosialapių sąžalynai. Jie apjuosė net senus pušynus, o šlaituose stūkso šimtai stambių, tūkstančius sėklų barstančių individų.
Invaziniai augalai paplitę visoje draustinio teritorijoje, daugiausia jų auga ties Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankirta.
Patvirtintas specialus uosialapių klevų naikinimo planas, kuris apima net 28,09 hektaro plotą. Uosialapių klevų naikinimo darbus atliks įmonė „Ekonovus“.
Darbus planuojama pradėti šiomis dienomis: pirmiausia medžiai bus džiovinami – į kamienus gręžiamos skylės, į kurias bus suleidžiama herbicidų.
Aplinkai šis būdas nėra kenksmingas, nes herbicidai suleidžiami tiesiai į kamieną. Dėl to augalų lapai pradeda ruduoti ir medis po truputį nudžiūsta. Spalio–gruodžio mėnesiais nudžiūvę medžiai bus nupjauti.
Tokiomis pat priemonėmis buvo sumažinta uosialapių klevų populiacija A.Kojelavičiaus gatvėje ir aplinkinėse teritorijose. Uosialapiai klevai jau išnaikinti 78 ha ploto teritorijoje – tai sudarytų pusę Vingio parko teritorijos.
Darbų tikslas – ne tik pašalinti pavojingą invazinę rūšį, bet ir atkurti tai, ką ji jau sunaikino: atviras, šviesias miško aikšteles, kuriose vėl galėtų vešėti vietiniai augalai. Tokios buveinės svarbios ir vabzdžiams, paukščiams bei smulkiesiems žinduoliams.
Paplito iš sodų
Iš Šiaurės Amerikos atklydę uosialapiai klevai kadaise buvo sodinami kaip puošmena parkuose, miestų želdynuose, kiemuose.
Itin gajūs ir sparčiai plintantys uosialapiai klevai natūralioje gamtoje ėmė kelti grėsmę.
Uosialapiai klevai įsitvirtina ten, kur vietiniai augalai sunkiai išgyvena, – upių pakrantėse, apleistose teritorijose, šlaituose ir pamiškėse. Čia jie išstumia vietines augalų rūšis, naikina biologinę įvairovę.