Kiekvienais metais Indijoje nuo gyvačių įkandimų miršta 46000–60000 žmonių – tai didžiausias skaičius tarp visų pasaulio šalių. Dabar tyrimas rodo, kad dėl klimato kaitos, keičiančios šių nuodingų roplių buveines, pažeidžiamesni gali tapti ir nauji regionai.
Tyrėjai įspėja, kad gyvačių arealo pasikeitimas gali sukelti naujų visuomenės sveikatos problemų, ypač kaimo vietovėse, kur prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų yra ribota.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS Neglected Tropical Diseases“, yra pirmasis Indijoje, kuriame klimato modeliai, susiję su gyvačių paplitimu, susiejami su socialiniu ir ekonominiu pažeidžiamumu bei sveikatos priežiūros sistemos pajėgumais.
Imon Abedin iš Dibru-Saikhowa gamtos apsaugos draugijos vadovaujamas tyrimas buvo skirtas Indijos „didžiajam ketvertui“ gyvačių – rūšims, kurių įkandimai pavojingiausi. Tyrime buvo nagrinėjama, kaip per ateinančius 50 metų gali pasikeisti šių rūšių paplitimas.
Sudarydama klimato scenarijų žemėlapius ir remdamasi sveikatos priežiūros sistemų bei ekonominių rodiklių duomenimis, komanda sukūrė „gyvatės įkandimo rizikos indeksą“, kad galėtų prognozuoti labiausiai rizikingas vietoves.
Tyrimo rezultatai rodo, kad keturios nuodingos gyvatės – indiškoji kobra (Naja naja), raselo angis (Daboia russelii), smėlyninė angis (Echis carinatus) ir common krait (angl). (bungarus caeruleus) – gali išplisti į Indijos šiaurinius ir šiaurės rytinius rajonus, sukeldamos pavojų dar daugiau bendruomenių.
„Klimato kaita keičia gyvačių rūšių geografinį paplitimą, dėl to jų gyvenamos vietovės plinta, traukiasi arba keičiasi“, – teigia autoriai. „Tokie pokyčiai gali padidinti žmonių ir gyvačių susidūrimus kaimo ir miesto vietovėse.“
Siekiant sumažinti gyvatės įkandimo riziką paveiktuose regionuose, tyrime pabrėžiama būtinybė gerinti medicininę infrastruktūrą, vykdyti priešnuodžių tyrimus ir užtikrinti priešnuodžių prieinamumą kaimo vietovėse, kur įkandimai yra labiausiai paplitę.
Tyrėjai priduria, kad jų modeliai yra riboti dėl trūkstamų duomenų apie gyvačių paplitimą, ypač atokiose vietovėse. Tokie veiksniai kaip urbanizacija, buveinių nykimas ir žemės ūkio pokyčiai taip pat gali turėti įtakos būsimam gyvačių paplitimui, o dabartiniai modeliai tą gali nevisiškai atspindėti.